Geležinio Vilko legenda
Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.
Vilkas Vilniaus miesto įkūrimo legendoje kartais asocijuojamas su Kapitolijaus vilke, išmaitinusia Romos įkūrėjus Remą ir Romulą, tačiau genetinis šių legendų ryšys yra abejotinas, kadangi „vilkiškos“ Vilniaus ir paties kunigaikščio Gedimino šaknys susijusios su lietuvišku kontekstu (vienas iš Gedimino protėvių rusų metraščiuose vadinamas Vilku).
Vilko motyvas glaudžiai susijęs su Vilniumi ir jo apylinkėmis. Dar XX a. pradžioje egzistavo su Vilkpėdės pavadinimu susijęs padavimas apie akmenį su vilko pėdos atspaudu. Rusų mokslininkas Vladimiras Toporovas yra atkreipęs dėmesį, kad toponimai ir hidronimai su šaknimi Vilk – itin paplitę rytinėje Lietuvos dalyje (Vilkabrastis, Vilkaraistis, Vilkeliškės, Vilkinė, Vilkiškės).
Šiuo metu geležinio vilko vardą Lietuvoje naudoja kelios organizacijos, tarp jų – Lietuvos kariuomenės brigada.
Literatūra redaguoti
- Toporov V., „Baltų mitologijos ir ritualo tyrimai“, V., 1989 m.