Galatėjos triumfas

Galatėjos triumfas
Menininkas	Rafaelis
Metai	apie 1511
Meno kryptis	Aukštasis renesansas
Medžiagos, technika	freska
Matmenys	295 cm × 225 cm
Miestas (vieta)	Roma
Muziejus	Villa Farnesina

Galatėjos triumfas – Renesanso dailininko Rafaelio (1483–1520) freska, esanti Farnezinos viloje Romoje. Tai vienas garsiausių Rafaelio kūrinių ir vienintelis kapitalinis jo darbas antikinės mitologijos motyvais.

Istorija

Freska buvo užsakyta apie 1511 m. vieno turtingiausių to meto Italijos žmonių, bankininko ir popiežiaus Julijaus II finansuotojo Agostino Chigi. Jis buvo nesenai pasistatęs užmiesčio rūmus Romoje ir jų dekoravimui kvietėsi pačius geriausius menininkus. Rafaelis gerai pažinojo Agostino Chigi, tiek kaip Julijaus II finansuotoją, tiek kaip reikšmingą mecenatą. Agostino Chigi turėjo ryšių su Rafaelio mokytoju Perudžinu (Rafaelis vėliau projektavo pomirtinę Chigi koplyčią Romos Santa Maria del Popolo bažnyčioje).

Agostino Chigi pakvietė dailininkus atlikti freskas antikinės mitologijos motyvais. Tai buvo labai neįprasta Rafeliui, kuris nuo pat atvykimo į Romą stojo tarnauti Romos popiežiams ir tapė išskirtinai krikščioniškosiomis temomis. Kambaryje be Rafaelio dirbo rūmų architektas (ir dailininkas) Baldassare Peruzzi, kuris atliko freskas salono lubose, bei Sebastiano Luciani, vėliau pramintas Pjombu (Sebastiano del Piombo). Kambario tema buvo parinkta pagal poeto Poliziano eiles Galatėjos ir Polifemo istorijos tema.

Tik atvykęs į Romą Rafaelis susipažino su Senovės Romos menu. Savo antikinio meno idealizuotą vaizdinį, kurio negalėjo parodyti bažnytiniuose užsakymuose, jis perteikė scenoje, vaizduojančioje Galatėjos apoteozę. Jo sukurta freska „Galatėjos triumfas“ taip ir liko vieninteliu Rafaelio reikšmingu darbu antikine tema. Kiek vėliau, 1511 m. pabaigoje − 1512 m. pradžioje, šalia Rafaelio Galatėjos, Sebastianas del Piombas nutapė ir Polifemą. Chigi rūmus perėmus Farnezių šeimai, pastatas buvo pramintas Villa Farnesina, salonas, kuriame yra „Galatėjos triumfas“ − Galatėjos lodžija. Šiuo metu čia yra viešas lankymui muziejus.

Tema ir stilistika

Freskos temai panaudota Galatėjos ir Polifemo antikinė istorija. Pagal ją, jūrų kiklopas Polifemas įsimylėjo nereidę Galatėją. Dienas ir naktis Polifemas jai giedodavo meilės giesmes, tačiau Galatėja įsimylėjo gražų mirtingąjį žmonių jaunikaitį Akidą. Polifemas užtiko porą ir iš pavydo užmušė Akidą dideliu akmeniu.

Rafaelio scena vaizduoja Galatėją, nuplaukiančią nuo Polifemo (freskos dešinėje Sebastianas del Piombas pavaizdavo Polifemą, sėdintį ant kranto ir tik ką sugiedojusį meilės giesmę). Rafaelio scena pilna judesio ir džiaugsmo. Galatėja plaukia jūros kriaukle, tempiama dviejų delfinų. Vienas jūrų tritonas bando pagrobti nimfą, kuri laiko auksinę Galatėjos skraistę (žinomas kontrasto efektas tarp dievišką grožį simbolizuojančio aukso šviesos ir grubumą simbolizuojančios tamsios tritono figūros). Iš Galatėjos kairės viena nimfa joja ant kentauro, kitas tritonas trimituoja jūros kriaukle. Sceną supa meilės strėlėmis ginkluoti kupidonai. Pirmajame plane − jūrų dievybė-berniukas Palemonas.

Freska sukelia asociaciją su Botičelio garsiu paveikslu „Veneros gimimas“, tačiau Rafaelio Galatėja anaiptol ne statiška kaip Botičelio Venera. Iš tikro Rafelio freskoje pavaizduota viena iš geriausiai realizuotų dinamiškų scenų pasaulinėje dailėje. Vaizduodamas Galatėją Rafaelis stengėsi sukurti idealaus grožio moters portretą. Draugui Baltasarei Kastiljonei jis taip rašė: „norėdamas nutapyti idealiai gražią moterį, aš turiu turėti daug puikių modelių prieš akis ... bet neturint jų ir mano darbą sekant tokiems griežtiems vertintojams, aš dirbu ties grožio idėja savo mintyse“. Galatėjos vaizdinys buvo kritikuotas XVIII a. meno tyrinėtojo Vinkelmano. Anot jo, Galatėjos veidas niekuo neišsiskiriantis, rankos pridengia krūtis, kurios yra moteriško grožio simbolis, o matomas Galatėjos nuogas kelis visai neatrodo priklausantis moteriškai dievybei.

Taip pat skaitykite

• Brandusis Renesansas
• Vatikano stancos
• Atėnų mokykla

Nuorodos

• Villa Farnesina tinklalapis (įvairiomis kalbomis)
• Apie „Galatėjos triumfą“ mahagoni-magazin.de tinklalapyje Archyvuota kopija 2011-12-11 iš Wayback Machine projekto. (vokiečių k.)
• Apie „Galatėjos triumfą“ WGA tinklalapyje (anglų k.)