Gajanos indai

Gajanos indai
Gajanos indės (Radživo Gandžio universitetas)
Gyventojų skaičius	>400 tūkst.
Populiacija šalyse	Gajana: 0,29 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos  Jungtinė Karalystė  Kanada  Barbadosas  Trinidadas ir Tobagas
Kalba (-os)	Gajanos kreolų, anglų, hindustani ir kt.
Religijos	hinduizmas, islamas, krikščionybė (protestantizmas)
Giminingos etninės grupės	indai (hindustani, bhodžpuriai, avadhiai, tamilai, telugai ir kt.), Karibų indai (ypač Surinamo indai), gajaniečiai

Gajanos indai – iš Indijos kilę Gajanos gyventojai. Jie sudaro apie 40 % Gajanos gyventojų ir yra viena iš dviejų pagrindinių šalies tautų (su gajaniečiais kreolais). Populiacija – >400 tūkst. žmonių. Be gyvenančių Gajanoje dar yra išeivių JAV, Jungtinėje Karalystėje, Barbadose, Kanadoje, Trinidade ir Tobage bei kitur. Šneka daugiausia kreoline anglų kalbos atmaina (Gajanos kreolų kalba), taip pat hindustani (hindi-urdu), kitomis indų kalbomis. Dauguma tikinčiųjų – hinduistai, apie penktadalis – musulmonai, yra krikščionių (daugiausia protestantų).

Į Gajaną indai gabenti 1838–1917 m. darbams plantacijose, nes 1834 m. britams panaikinus vergiją ėmė trūkti darbininkų. Indai pradžioje gabenti iš Kalkutos apylinkių – Bengalijos, Čhota Nagpuro, vėliau – daugiausia iš Biharo ir Utar Pradešo. Dalis darbininkų užverbuota ir iš tamilų bei telugų. Daug indų buvo suviliojami keliauti apgaulės būdu, o patekę į Britų Gvianą dažnai dirbdavo vergiškomis sąlygomis. Indų moterys dažnai tapdavo vietos kolonijinių administratorių (baltųjų, kinų) žmonomis ar sugulovėmis.

Gajanos indai susitelkę Gajanos pakrantės srityje, daugiau kaimiškose vietovėse. Miestuose jie sudaro didžiumą inteligentijos ir prekeivių.

Gajanos indai gana mažai persimaišė su kitomis Gajanos tautomis, išsaugojo savo tradicinę kultūrą, nors materialine kultūra (būstai, apranga) supanašėjo su afrogajaniečiais.

• 
  Gajanos prezidentas Donaldas Ramotaras
• 
  Gajanos indė (Maja Tivari)
• 
  Indų darbininkai Britų Gajanoje