Gagaūzija
Gagaūzija (gagaūz. Gagauziya arba Gagauz Yeri, rumun. Găgăuzia) – Moldavijos pietuose esanti autonominė sritis, turinti savo vyriausybę. Turi pasienio ruožą su Ukraina (Odesos sr.). Sudaryta iš gyvenviečių, kuriose daugiau nei 50 % gyventojų yra gagaūzai, taip pat tų, kurių dauguma gyventojų referendume savanoriškai prisijungė prie autonomijos.
| Gagaūzija gagaūz. Gagauz Yeri rumun. Găgăuzia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Moldavija
| ||||||
| Administracinis centras | Komratas | ||||||
| Gyventojų | 160 700 | ||||||
| Plotas | 1 832 km² | ||||||
| Tankumas | 88 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
GagaūzijaVikiteka | ||||||
Administracinis centras – Komratas (Komrat).
Istorija redaguoti
Pagal vieną teoriją gagaūzai kilę iš turkų seldžiukų, kurie apsigyveno Dobrudžoje kartu su pečenegais, ogūzais ir kumanais (kipčiakais), kurie kariavo kartu su Anatolijos seldžiukų sultonu Izedinu Keikavusu II (1236–1276 m.). Tiksliau vienas iš turkų ogūzų klanų migravo į Balkanus per vidinius tarpgentinius turkų konfliktus. Šie turkai ogūzai po apsigyvenimo Rytų Balkanuose (Bulgarijoje) priėmė stačiatikių tikėjimą ir tapo vadinami turkais gagaūzais. Daugelis mokslininkų sutaria, kad gagaūzai iš Bulgarijos į Besarabiją persikėlė XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje.[1]
Gagaūzija yra Besarabijos dalis, todėl istorinė regiono raida sutampa su Besarabijos, po to – Moldavijos TSR istorija.
1856 m. Gagaūzijos teritorijos dalis perėjo Moldavijai (nuo 1859 m. – Rumunijai), 1871 m. – Rusijai.
Stalinizmo laikais 1944 m. tūkstančiai gagaūzų buvo ištremti, o 1946–1947 m. bado metu mirė apie pusę gagaūzų bendruomenės.
Nepriklausoma Moldavija redaguoti
Po to, kai 1991 m. Moldova tapo nepriklausoma, rugpjūčio mėn. Gagaūzija, kaip ir Padniestrė, pasiskelbė esanti nepriklausoma Gagaūzijos respublika (premjeras Stepan Topol). 1994 m. gruodžio 23 d. Moldovos Vyriausybė suteikė teritorijai specialų autonominį statusą (rumun. Unitate teritorială autonomă Găgăuzia, trumpiau – UTA Găgăuzia).
Gyventojai redaguoti
Gyventojų skaičius – 155 700 (2005 m.[2]), iš jų 23 500 gyvena Komrate. 97 400 žmonių gyvena kaime, urbanizacijos laipsnis – 40 %.
Didžioji gyventojų dalis (82 %; 133,5 tūkst. gyv.) pagal tautybę yra gagaūzai (tiurkų grupė), todėl šis regionas etniškai skiriasi nuo kitų Moldovos regionų. Kitos tautybės: bulgarai (5,1 %), moldavai (4,8 %), rusai (3,8 %), ukrainiečiai (3,2 %). 2004 metų surašyme, gyventojams nebuvo galima pasirinkti dviejų tautybių. Sudėjus moldavus ir rumunus (dažnai laikomus viena etnine grupe), regione gyveno 7 519 (4,85 %).
Kalbos redaguoti
Oficialios kalbos – rumunų, gagaūzų, rusų.
Religija redaguoti
96 % gyventojų save laiko krikščionimis. Iš jų 93 % – stačiatikiais. Labiausiai paplitusios Gagaūzų stačiatikių, Moldavijos stačiatikių, Ukrainos stačiatikių ir Rusijos stačiatikių bažnyčios.
Geografija redaguoti
Plotas – 1 832 km²: pagrindinė teritorija aplink Komrato miestą ir anklavai aplink Čadir Lungos, Vulkeneščio miestus bei Kopčiako ir Karbolios kaimus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gagauz. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An Encyclopedia. Vol.I. N.Y., 2001.
- ↑ Результаты переписи населения 2004 года