Gėluvos piliakalnis
| Gėluvos piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Gėluvos piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Raseinių rajonas | ||
| Seniūnija | Ariogalos seniūnija | ||
| Aukštis | 6-7 m | ||
| Plotas | 80x20-30 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1961 | ||
| Tirtas | 1980, 1991 m. | ||
| Registro Nr. | AR879 /23747, 23748, 5565/A363KP | ||
Gėluvos piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23748) Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Gėluvos kaime (Ariogalos seniūnija), Dubysos kairiajame krante. Pasiekiamas plentu 1907 Vilkija–Čekiškė–Ariogala , Gėluvoje, prieš posūkį į kairę pasukus keliuku į dešinę, už 200 m.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis dar žinomas kaip Birutkalnis, Birutės kalnas. Jis yra kaimo pietrytinėje dalyje, aukštumos iškyšulyje į Dubysos slėnį. Birutkalnį iš pietų ir pietvakarių juosia Dubysos slėnis, iš šiaurės vakarų ir pietryčių - slėnio daubos. Per daubą, esančią pietrytinėje dalyje, teka Gėluvos upelis, kuriame įrengti tvenkiniai. Šiaurės rytų pusėje tęsiasi aukštuma. Šlaitai į slėnį ir daubas statūs, jų viršutinė 3–5 m aukščio dalis dirbtinai pastatinta. Šiaurės rytų pusėje, nuo aukštumos, supilti du tiesūs apie 40 m ilgio ir apie 2 m aukščio pylimai, kuriuos skiria apie 4 m gylio ir iki 16 m pločio (viršuje) griovys. Pylimai perkasti 6,5 m pločio grioviu, padarant įvažiavimą į aikštelę. Piliakalnio aikštelė netaisyklingos trapecijos formos, 80 m ilgio ir 30 m pločio šiaurės rytų bei 20 m pietvakariniame gale.
Į šiaurės rytus nuo piliakalnio, už pylimų, yra gyvenvietės kultūrinio sluoksnio žymių.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnį 1906 m. aprašė Liudvikas Kšivickis. Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1961 m. atliko Lietuvos istorijos institutas,[1] 1980 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos, 1991 m. Kultūros paveldo mokslinio centro archeologai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 92000 m².
Manoma, piliakalnio pietvakarinėje papėdėje yra kapinynas. 1996 m. ištirtas (tyrėjas A. Strazdas) upelio išplautoje 10 x 4 m dydžio išgraužoje aptiktas moters kapas, rasta III a.- V a. žalvarinė segė lenkta kojele, žalvarinis juostinis žiedas ir geležinis peiliukas.[2] 400 m į pietryčius nuo piliakalnio, ant gretimos aukštos kalvos, kelio į Čekiškę dešinėje pusėje yra buvęs X a.–XVII a. senkapis (gal net keletas pilkapių), tyrinėtas 1974 ir 1996 m. Kapai suardyti XVI a., kai buvo statomi kalvinų susirinkimų namai ir šalia jų XVI–XVII a. laidojami mirusieji, o vėliau dirbant žemę. 1936 m. iš šių senkapių į muziejus pateko keletas III a.–IV a. ir IX a.–XII a. kapams būdingų radinių. Šiuos senkapius savo raštuose mini ir Petras Tarasenka. 1974 m. Lietuvos istorijos instituto archeologai, vadovaujami V. Urbonavičiaus, buvusios kalvinistų bažnyčios vietoje ir šalia jos ištyrė 4 200 m² plotą. Kasinėjimų metu aptikta 370 XVI–XVII a. kapų, tarp jų ir 3 apardyti V–VI a. griautiniai kapai, bei keletas pavienių kapų.[3]
Istorija redaguoti
Manoma, piliakalnyje stovėjo medinė Ariogalos pilis, sudeginta kryžiuočių 1382 m. per Jogailos ir Kęstučio tarpusavio kovas.
Legendos redaguoti
Pasakojama, kad pagonybės laikais ant kalno šventą ugnį kurstė geltonkasė vaidilutė Birutė. Ją įsižiūrėjo narsus karys Darbutas ir naktį pasiryžo Birutę pagrobti iš šventyklos. Vaidilutė tam nesipriešino, tačiau dėl to supyko Perkūnas ir trenkė žaibu į Birutę, kuri paliko šventąją ugnį. Toje vietoje, kur šalia kalno skradžiai prasmego Birutė, dabar trykšta šaltinis. Tuo tarpu Darbutą žyniai nubaudė sudegindami jį ant laužo.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Gabrieliškių piliakalnis 20 km Kejėnų piliakalnis 13 km Ročiškės piliakalnis 11 km |
Vaitiekūnų piliakalnis 29 km | Plinkaigalio piliakalnis 20 km Bažavalės piliakalnis 4 km |
| |||||||
| Eržvilko piliakalnis 52 km |
|
Stašaičių piliakalnis 48 km | |||||||||
| Seredžiaus I piliakalnis 17 km Veliuonos I piliakalnis 22 km |
Butvilonių piliakalnis 13 km Ringovės piliakalnis 16 km |
Daugėliškių piliakalnis 3 km Vikūnų piliakalnis 21 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 62 (Nr. 202)
- ↑ Jonas Balčiūnas. Gėluvos piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 518 psl.
- ↑ Danguolė Želvytė. Gėluvos piliakalnis. „Žemaičių žemė“ 2006 m. Nr. 1 Archyvuota kopija 2006-09-23 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 164
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
- Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 133;.