Furšetas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Furšetas (pranc. fourchette - 'šakutė') – pobūvis, organizuojamas įvairiomis progomis: po seminarų, konferencijų, oficialių pasitarimų, jubiliejų ir kitų švenčių proga.

Furšeto stalas

Furšeto patiekalai

Furšeto metu svečiai, naudodamiesi vieninteliu įrankiu - šakute, vaišinasi stovėdami prie stalo, apsitarnauja paprastai patys. Jis patogus tuo, kad nedidelėje patalpoje galima aptarnauti daug svečių. Gali būti organizuojamas namuose, restorane, aukštesnio lygio smuklėje, konferencijų salių fojė.

Paprastai rengiamas 18-20 val. Trunka apie 2-3 val. Jeigu po furšeto rengiamos gausesnės vaišės, jis turėtų trukti iki 30-40 minučių.

Pobūvio metu vaišinamasi stovint, todėl stalai turi būti 90-100 cm aukščio. Vienam žmogui skiriama apie 25-30 cm. Tarp stalų, stalų ir sienų turi būti bent 1,5 m tarpai. Nuošaliau nuo stalo būtina pastatyti kėdžių ir mažesnių staliukų neįgaliems ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Stalai dengiami staltiesėmis, kurių kraštai nuleidžiami beveik iki žemės - 7-10 cm nuo grindų. Mėlyna spalva slopina apetitą, todėl reikėtų stengtis, kad jos aplinkoje būtų mažiau.

Rekomenduojama pastatyti keletą staliukų panaudotiems indams ir taurėms sudėti (15-20 svečių - 80x80, 90x90 cm dydžio stalas).

Vienam svečiui skiriama po 1,5 vnt. lėkščių ir šakučių užkandžiams (pvz., 10 žmonių - 15 lėkščių) bei po vieną lėkštutę ir šakutę ir/ar šaukštelį desertui, 2-3 rūšių taures.

Vienam padavėjui, paduodančiam valgius, tenka apie 20-30 svečių, o siūlančiam gėrimus - apie 40 svečių. Aukšto rango furšetuose padavejų turi būti daugiau. Gėrimai siūlomi prie baro arba juos išnešioja padavėjai ant padėklų. Organizatoriai turi atidžiai stebėti ar ant stalų yra pakankamai maisto ir kad kuo greičiau būtų išnešti naudoti indai ir įrankiai.

Skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir lyties žmonių pomėgiai yra skirtingi, todėl prieš sudarant valgiaraštį reiktų kuo daugiau sužinoti apie savo svečius. Tarp svečių gali būti ir vegetarų, todėl reiktų, kad būtų vegetariškų užkandžių. Valgiaraštį sudaro šaltieji ir karštieji užkandžiai, sumuštiniai, vėrinukai, užkandžių krepšeliai, sausainiai, sūrio rinkinukai, pyragaičiai, vaisiai, gėrimai.

Užkandžiai patiekiami mažomis porcijomis „vieno kąsnio“ dydžio, iki 10-15 g. Pasisotinęs žmogus jaučiasi suvalgęs apie 10 užkandėlių. Maistas ant stalo turi būti sudėlioti taip, kad būtų paprasta juos pasiekti. Valgiai parenkami ir paruošiami taip, kad jų skonis ir išvaizda išliktų bent 2-3 val. Furšeto stalui netinka gaminiai, kurie yra trapūs ir kieti arba su trapiais įdarais.

Karštieji užkandžiai patiekiami po pusvalandžio nuo vaišių pradžios. Jie taip pat turi būti maži, kad būtų patogu pasmeigti šakute ar smeigtuku. Valgio visada geriau paruošti daugiau, ypač, jei nežinomas tikslus svečių skaičius.

Populiariausi gėrimai furšetui yra sausi ar pusiau sausi baltieji ir raudonieji vynai, brendis, degtinė, kava ir arbata, paprastas geriamasis vanduo. Rekomenduojama vengti stipraus ir įkyraus skonio gėrimų.

Būtina pasirūpinti palapinėmis su pakeliamais kraštais, jeigu furšetas suplanuotas gamtoje. Po atskirą palapinę rekomenduojama turėti užkandžių stalui, karštos užkandėlės stalui, deserto stalui ir barui.

Svarbu pasirūpinti tinkama fonine muzika.