Fumaro rūgštis
| Fumaro rūgštis | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (E)-buteno dirūgštis | |
| CAS numeris | [110-17-8] |
| Cheminė formulė | C4H4O4 |
| Molinė masė | 116,07 g/mol |
| SMILES | C(=CC(=O)O)C(=O)O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balti milteliai |
| Lydymosi t° | 287 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 0,63 g/100 mL |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi karboksirūgštys | maleino rūgštis, gintaro rūgštis, krotono rūgštis |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Fumaro rūgštis (angl. fumaric acid), HO2CCH=CHCO2H – nesočioji karboksirūgštis, kurios kitas izomeras yra maleino rūgštis. Tai vaisių skonio balti kristaliniai milteliai. Fumaro rūgšties druskų pavadinimas – fumaratai.
Fumaro rūgštis pavadinta pagal žvirbliarūtės, kurioje aptinkama, lotynišką pavadinimą Fumaria.
Fumaro rūgštis naudojama kaip maisto priedas rūgštiklis, kurios kodas E297.
Biologija redaguoti
Nemažai fumaro rūgšties turi žvirbliarūtės (Fumaria officinalis), baravykai (ypač Boletus fomentarius var. pseudo-igniarius), kerpės (pvz., islandinė kerpena (Cetraria islandica)).
Fumarato jonai yra tarpinė medžiaga citrinos rūgšties cikle, kurio metu gaminamas ATP. Cikle fumarato jonai susidaro sukcinato dehidrogenazei oksiduojant sukcinato jonus, o po to veikiami fermento fumarazės jie virsta malato jonais.
Fumarato jonai gaminasi ir amoniaką verčiant šlapalu (šlapalo cikle).
Panaudojimas redaguoti
Vaistai redaguoti
Fumaro rūgšties esteriai kartais naudojami žvynelinei gydyti, kadangi buvo iškelta hipotezė, kad šią ligą sukelia fumaro rūgšties gaminimosi sutrikimas odoje.[1] Pradinė dozė būna 60-105 mg per dieną, po to palaipsniui didinama iki 1290 mg per dieną. Šalutiniai efektai yra inkstų ir virškinimo trakto sutrikimai, odos paraudimas, kuriuos sukelia per didelis fumaratų suvartojimas. Ilgai vartojant fumaratus kartais sumažėja leukocitų kiekis.
Maisto priedas redaguoti
Fumaro rūgštis naudojama kaip maisto rūgštiklis nuo 1946 m. Ji netoksiška, naudojamas gėrimuose ir kepimo milteliuose. Paprastai ji naudojamas kaip vyno rūgšties pakaitalas, kartais – vietoje citrinų rūgšties (0,91 g fumaro rūgšties pakeičia 1,36 g citrinų rūgšties).
Pudingų mišiniuose naudojama kaip koaguliantas.
Kita redaguoti
Fumaro rūgštis naudojama gaminant poliesterio dervas ir polialkoholius, taip pat kaip kandikas dažant.
Sauga redaguoti
Dalinai degdama fumaro rūgštis sudaro dirginamąją medžiagą maleino rūgšties anhidridą.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Br J Dermatol 05; 152(4):597-615), BR J Dermatol 98;138(3): 456–460