Franz Reichelt (1878 m. spalio 16 d.–1912 m. vasario 4 d.) buvo austrų kilmės siuvėjas, vienas parašiutizmo pradininkų, pramintas Skraidančiu Siuvėju, kuris žuvo išbandydamas savo pagamintą parašiutą. Gimė 1878 m. Wegstädtl komunoje, 1898 m. persikėlė į Paryžių, kur 1909 m. gavo Prancūzijos pilietybę (adaptuodamas savo vardą į François). Dirbo siuvėju prie Paryžiaus Operos bei nuo 1910 m. pradėjo kurti „parašiuto kostiumą“. Ankstesni bandymai (Louis-Sébastien Lenormand 1783 m., Jean-Pierre Blanchard) buvo su prieš šuolį jau išskleistais parašiutais, ir nors André-Jacques Garnerin jau buvo sukūręs parašiutą be rėmo, tinkamą šuoliams iš didelių aukščių, parašiuto atmaina, tinkama šuoliams iš lėktuvų bei nedidelių aukščių, tais metais dar nebuvo sukurta. Tačiau iki Raichelto paskutiniojo bandymo datos, JAV jau buvo atliktas sėkmingas šuolis su parašiutu iš lėktuvo, taip pat Glebas Kotelnikovas jau buvo užpatentavęs sulankstomą parašiutą. Raicheltas atlikinėjo savo kostiumo bandymus su manekenais savo kieme, taip pat pats atliko šuolį iš 10 metrų aukščio Joinville gyvenvietėje: pastarasis bandymas nepavyko, tačiau nusileidimas buvo sušvelnintas šieno kupetos. Le Petit Journal paskelbė, kad jis taip pat vykdė bandymą su manekenu nuo pirmosios Eifelio bokšto platformos, su neaiškiu rezultatu.

Francas Raicheltas su savo pagamintu parašiuto kostiumu

1912 m. vasario pradžioje Raicheltas pranešė žiniasklaidai, kad ketina atlikti šuolį iš Eifelio bokšto, siekdamas įrodyti savo išradimo vertę. Vasario 4 d. (sekmadienį), 7ą val. ryto, jis atvyko prie bokšto – Paryžiaus policijos prefektūra buvo davusi leidimą (spėjama, kad policijai Raicheltas pasakė ketinąs atlikti bandymą su manekenu) bei buvo keli policininkai tvarkos palaikymui. 8:22 val., stebint apie trisdešimčiai žurnalistų, bei smalsuoliams, jis užlipo ant taburetės pirmojoje bokšto plaformoje (57 m nuo žemės) ir po maždaug keturiasdešimt sekundžių delsimo, šoko žemyn. Jo aparatas apsipainiojo aplink jį ir Raicheltas nukrito ant žemės (per 5 sekundes). Autopsija parodė, kad mirties priežastis buvo širdies smūgis kritimo eigoje. Kitą dieną tragedija buvo plačiai aprašyta žiniasklaidos, su nuotraukomis, taip pat išplatintas įvykio videoįrašas.

Šaltiniai redaguoti

  • Le Saut du Siècle, Édouard Launet, Libération vasaros priedas, 2009 liepos 17 d.

Nuorodos redaguoti