Fotoplokštelėšviesai jautri medžiaga, kuri sudaryta iš stiklinės plokštelės, kurios paviršius padengtas šviesai jautria emulsija. Analoginėje fotografijoje ant plokštelių vaizduojamas negatyvinis vaizdas, kurio dėka gaunami pozityviniai antspaudai ar kontratipai.

Agfa fotoplokštelės, 1880 m.
Negatyvinė fotoplokštelė

Fotoplokštelių naudojimas labiausiai paplitęs buvo XIX a. viduryje – XX a. pradžioje. Antrame XX a. ketvirtyje fotoplokšteles iš meninės ir buitinės fotografijos išstūmė fotojuostos. Po to plokštelės buvo naudojamos tik mokslinėje fotografijoje (pvz.: astronomijoje) iki XX a. paskutinio dešimtmečio. Šiais laikais fotoplokšteles gamina rusų kompanija „Slavič“.

Fotoplokšteles, nedideliais kiekiais, vis dar naudoja fotomėgėjai ir profesionalūs fotografai, norėdami išgauti specifines nuotraukas. Gyvuoja keletas skystos emulsijos gamintojų, kurios pagrindu galima paruošti stiklinę fotoplokštelę ar kitą šviesai jautrią medžiagą. Nors tai atliekant namų sąlygomis iškyla netolygaus dengiamo sluoksnio grėsmė.

Kietas pagrindas leidžia pagaminti didelio formato fotoplokšteles (30×40 cm ir didesnes) ir gauti antspaudus kontaktiniu būdu.

Stiklas redaguoti

Fotoplokštelių stiklas gaminamas laikantis atitinkamų skaidrumo, švarumo, cheminio patvarumo ir mechaninio stiprio reikalavimų. Mažo formato fotoplokštelių storis – 1,2 mm, didelio – 1,8-2 mm.[1]

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Подложка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. — М.: Советская энциклопедия, 1981.

Literatūra redaguoti

  • Фотопластинка // Фотокинотехника: Энциклопедия / Главный редактор Е. А. Иофис. – М.: Советская энциклопедия, 1981.