Fonografas (iš gr. Φωνή 'garsas' ir γράφω 'rašyti') – pirmasis prietaisas, skirtas garso įrašymui ir atkūrimui. Jį 1877 m. lapkričio 21 d. išrado Tomas Edisonas. Fonografas garsą įrašydavo į ant besisukančio cilindro užmautą foliją, prie popierinės membranos pritvirtintai adatai kilnojantis ir paliekant ant folijos išraižytus griovelius. Įrašytas garsas buvo atkuriamas tokiu pačiu principu, t. y. judant adatai, vibracijos buvo perduodamos į elastinę membraną, kas ir sukeldavo garso bangas. Tuo metu tai buvo stulbinantis išradimas, lėmęs panašių įrenginių, kaip kad gramofono (patefono), sukūrimą.

Tomas Edisonas šalia savo kiek patobulinto fonografo, 1878 m.
T. Edisono fonografo patento brėžinys, 1880 m. gegužės 18 d.

Istorija redaguoti

Idėja sukurti tokį prietaisą Edisonui kilo dėl jo noro įrašyti telefoninius pokalbius savo laboratorijoje.[1] 1877 m. lapkričio 21 d. jis pranešė sukūręs fonografą – „kalbančią mašiną“,[2][3][4] o pirmą kartą ją pristatė lapkričio 29 d. Prietaisas buvo užpatentuotas 1878 m. vasario 19 d. kaip US Patent 200 521. „1877-ųjų gruodį jaunas vyriškis įžengė į „Scientific American“ įstaigą ir prieš redaktorius padėjo mažą prietaisą. Visų nuostabai, prietaisas prakalbo: „Labas rytas. Kaip laikotės? Kaip jums patinka fonografas?“ Prietaisas kalbėjo už save ir pabrėžė faktą, kad tai fonografas…“[5]

Nubraižęs fonografo brėžinį, Edisonas ant jo užrašė $18 JAV dolerių, tokia turėjo būti sumokėta suma už padarytus vienetus. Jis buvo įpratęs taip užrašinėti ant kiekvieno brėžinio. Meistras, kuris gavo šį brėžinį buvo vardu Džonas Kruesis (John Kruesi). Edisonas neteikė daug vilčių, kad tai suveiks, manydamas, jog išgirs žodį ar kažką panašaus, kas privestų prie idėjos nesėkmės. Prieš pabaigiant kurti, Kruesis paklausė, kam šis prietaisas bus skirtas. Edisonas atsakė, kad ketina įrašyti savo ištartus žodžius, o prietaisas turės juos atkurti. Meistrui pasirodė, kad tai absurdas. Galiausiai prietaisas buvo baigtas, buvo uždėta folija ir tada Edisonas rėktelėjo 'Meri turėjo mažą ėriuką' (angl. Mary had a little lamb) ir t. t. Pridėjo atkūrimo įrenginį ir prietaisas „prakalbo“. Visi buvo pritrenkti. Edisonas tarė: „Aš visada bijojau daiktų, kurie suveikdavo iš pirmo karto. Patirtis įrodė, kad buvo rasta daug trūkumų prieš prietaisus paleidžiant į prekybą; bet šis buvo kažkas tokio, dėl ko nekilo abejonių.“

Edisonas buvo sudaręs 10-ies dalykų sąrašą, kur galėtų pritaikyti fonografą:

  • Diktavimui
  • Kalbančios knygos akliesiems
  • Edukaciniam iškalbingumui
  • Muzikos įrašymui
  • Šeimos albumui
  • Muzikinėms dėžutėms ir žaislams
  • Kalbantis laikrodis
  • Įžymių žmonių kalboms įrašyti
  • Mokymosi tikslams
  • Pagalbinis prietaisas telefonui

Taip pat skaitykite redaguoti

 

Šaltiniai redaguoti

  1. Patrick Feaster, „Speech Acoustics and the Keyboard Telephone: Rethinking Edison’s Discovery of the Phonograph Principle“, ARSC Journal 38:1 (2007 m. pavasaris), 10-43 psl.; Oliver Berliner ir Patrick Feaster, „Letters to the Editor: Rethinking Edison’s Discovery of the Phonograph Principle“, ARSC Journal 38:2 (2007 m. pab.), 226–228 psl. (angl.)
  2. „The Incredible Talking Machine“. Time Inc. 2010-06-23.
  3. „Tinfoil Phonograph“. Rutgers University. Suarchyvuota iš originalo 2011-05-13.
  4. „History of the Cylinder Phonograph“. Library of Congress.
  5. Scientific American, 1896 m. liepos 25 d. Machine-history.com Archyvuota kopija 2009-12-02 iš Wayback Machine projekto.. (angl.)