Flugzeugbau Friedrichshafen
| Originalus pavadinimas | Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH (FF) |
|---|---|
| Buvusi forma | Ribotos atsakomybės akcinė bendrovė (vok. Gesellschaft mit beschränkter Haftung) |
| Pramonė | Aviacija |
| Perėmėjas (-ai) | Dornier Flugzeugwerke |
| Įkurta | 1912 m. birželio 17 d. |
| Uždaryta | 1923 m. |
| Centrinė būstinė | Frydrichshafenas, Vokietija |
| Svarbiausi darbuotojai | Karl Gehlen (vyr. inžinierius) |
| Darbuotojų | 3240 (1918 m.) |
Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH, sutrumpintai Friedrichshafen arba FF, buvo Vokietijos aviacijos pramonės įmonė, Pirmojo pasaulinio karo metais gaminusi įvairius didelius bombonešius ir hidroplanus.
Istorija redaguoti
Įmonė buvo įkurta 1912 m. birželio mėn. 17 d., Frydrichshafene prie Bodeno ežero. Įmonės įkūrėjas – vokiečių verslininkas ir aviatorius Teodoras Koberis (vok. Theodor Kober), aksčiau dirbęs „Zeppelin“ įmonėje. Įmonės įstatinis kapitalas sudarė 372 000 reichsmarkių.ℳ [1] (2020 m. kainomis tai būtų apie 2,1 mln. eurų).
Dalį kapitalo įmonei suteikė grafas Ferdinandas von Ceppelinas. Gamybai jis taip pat suteikė patalpas – dirižablio angarą (vok. Zeppelinhalle) Manzelio mieste. Pasibaigus karui įmonė atidarė filialą Varnemiundėje ir hidroplanų gamybos įmonę Viurtenburgo žemės Weingarten mieste.
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje FF dirbo 3240 darbuotojų.
Orlaivių konstravimas ir gamyba redaguoti
Įmonė savo veiklą pradėjo nuo licencinių Curtiss hidroplanų statybos. Pastaroji įmonė buvo laikoma hidroplanų statybos lydere. Vadovaujant vyriausiajam inžinieriui Karlui Gehlenui, „FF“ sukūrė savo konstrukcijos orlaivių, vienais kurių tapo didieji („G“ klasės) bombonešiai. Nors įmonė suprojektavo ir keletą sausumos naikintuvų, ji nei vienam jų negavo valstybinio užsakymo ir nei vienas jų nebuvo gaminamas serijiniu būdu.[2]
Po karo įmonei nepavyko atnaujinti orlaivių statybos ir ji nutraukė veiklą. Gamybines patalpas Manzelyje ir įrangą 1923 m. įsigijo „Dornier“.
Jau karo pradžioje „Friedrichshafen“ tapo pagrindiniu lėktuvų tiekėju Vokietijos karinėms jūrų pajėgoms. Ji pagamino 854 iš 2365 jūrinų lėktuvų (36%), kuriuos karo metu naudojo Vokietijos karinis jūrų laivynas (kituose šaltiniuose – 908 vnt. kas sudaro 42%).[2] Šie lėktuvai daugiausiai buvo dislokuojami aviacijos bazėse Šiaurės ir Baltijos jūrose. Įmonės savarankiškai sukurtas dvimotoris bombonešis G.III pasirodė ypač efektyvus fronto operacijose.
Hidroplanai redaguoti
- 1913 m.: Friedrichshafen FF 17 – hidroplanas
- 1914 m.: Friedrichshafen FF 19 – hidroplanas
- 1914 m.: Friedrichshafen FF 21 – skraidanti valtis
- 1914 m.: Friedrichshafen FF 27 – hidroplanas
- 1914/15: Friedrichshafen FF 29 – hidroplanas
- 1915 m.: Friedrichshafen FF 31 – jūrinis naikintuvas
- 1915/16: Friedrichshafen FF 33 – jūrinis naikintuvas
- 1916 m.: Friedrichshafen FF 24 – jūrinis žvalgybos lėktuvas
- 1916 m.: Friedrichshafen FF 35 – torpednešis
- 1916 m.: Friedrichshafen FF 40 – jūrinis naikintuvas
- 1916 m.: Friedrichshafen FF 41 – jūrinis naikintuvas
- 1916 m.: Friedrichshafen FF 43 – jūrinis naikintuvas
- 1917 m.: Friedrichshafen FF 39 – jūrinis naikintuvas
- 1917 m.: Friedrichshafen FF 44 – jūrinis naikintuvas
- 1917 m.: Friedrichshafen FF 48 – jūrinis naikintuvas
- 1917 m.: Friedrichshafen FF 49 – jūrinis naikintuvas
- 1918 m.: Friedrichshafen FF 53 – torpednešis
- 1918 m.: Friedrichshafen FF 59 – jūrinis naikintuvas
- 1918 m.: Friedrichshafen FF 60 – hidroplanas
- 1918 m.: Friedrichshafen FF 63 – jūrinis naikintuvas
- 1918 m.: Friedrichshafen FF 64
Ginkluoti žvalgybiniai lėktuvai redaguoti
- 1916 m.: Friedrichshafen C.I – žvalgybinis lėktuvas (FF 37)
Bombonešiai redaguoti
- 1915 m.: Friedrichshafen G.I – bombonešis (FF 30)
- 1916 m.: Friedrichshafen G.II – bombonešis (FF 38)
- 1917 m.: Friedrichshafen G.III – bombonešis (FF 45)
- 1918 m.: Friedrichshafen G.IV – bombonešis (FF 62)
- 1918 m.: Friedrichshafen G.V – bombonešis
- 1918 m.: Friedrichshafen N.I – naktinis bombonešis
Naikintuvai redaguoti
- 1916 m.: Friedrichshafen D.I vienvietis naikintuvas (FF 46) [3]
- 1917 m.: Friedrichshafen D.II vienvietis naikintuvas
Literatūra redaguoti
- (DE) Seeblatt – Tage- und Anzeigeblatt der Stadt Friedrichshafen, Nr. 138, Donnerstag, den 20. Juni 1912.
- (DE) Flugsport von Oskar Ursinus – Kompletter Jahrgang 1912 als digitaler Volltext | Flugwesen Luftsport Luftfahrt Luftverkehr Luftwaffe Archyvuota kopija 2019-09-11 iš Wayback Machine projekto..
- (DE) Siegfried Borzutzki: Flugzeugbau Friedrichshafen GmbH – Diplom-Ingenieur Theodor Kober. Berlin 1993.
- EN) Jack Herris: Friedrichshafen Aircraft of WW I: a centennial perspective on Great War Airplanes. Charleston, SC: 2016
- (DE) Günter Kroschel; Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–1918. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
- (DE) Bruno Lange: Typenhandbuch der deutschen Luftfahrttechnik. In: Die deutsche Luftfahrt. Band 9., Bernard & Graefe Verlag, Koblenz 1986, ISBN 3-7637-5284-6, S. 56.
- (DE) Heinz Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18. München 1959.
- (EN) Terry C. Treadwell (15 December 2010). German and Austro-Hungarian Aircraft Manufacturers 1908–1918. Amberley Publishing Limited. p. 14
Išnašos redaguoti
- ↑ Flugsport von Oskar Ursinus – Kompletter Jahrgang 1912 als digitaler Volltext | Flugwesen Luftsport Luftfahrt Luftverkehr Luftwaffe.
- ↑ 2,0 2,1 Jack Herris: Friedrichshafen Aircraft of WW I: a centennial perspective on Great War Airplanes. Charleston, SC: 2016
- ↑ Bruno Lange: Typenhandbuch der deutschen Luftfahrttechnik. In: Die deutsche Luftfahrt. Band 9., Bernard & Graefe Verlag, Koblenz 1986, ISBN 3-7637-5284-6, S. 56.