Europos kultūros sostinė

Europos kultūros sostinės statusas (iki 1999 m.: Europos kultūros miestas) – kasmet nuo 1985 m. suteikiamas bent vienam Europos miestui, nuo 2007 m. – dviem, nuo 2020 m. kas trejus metus – trims. Miestai priskiriami iš Europos Sąjungos, ELPA (EEE) ir iš ES šalių-kandidačių (tarp jų ir galimų).[1]

Europos kultūros sostinių žemėlapis

Idėja įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva – Europos Sąjungos Ministrų Taryba oficialiai patvirtino programą „Europos kultūros sostinės“. ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias kultūros vertybes ir padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti programos veiklas į ilgalaikes miestų strategijas, kurios (remiantis darnumo siekiu) turėtų būti darnios plėtros strategijomis. Tokiu būdu per kultūros sostinės programą taip pat turėtų būti skleidžiamos darnumo idėjos, kurios galėtų prisidėti, keičiant žmonių vertybines nuostatas, įsitikinimus ir elgseną[2].

Baltijos valstybių Vilnius buvo 2009 m. Europos kultūros sostine,[3] 2011 m. – Talinas, 2014 m. – Ryga, Kaunas šiuo metu yra 2022 m. Europos kultūros sostinė,[3] 2024 m. ja taps Estijos miestas Tartu, o 2027 m. kuris nors Latvijos miestas.

Chronologija redaguoti

 
Lietuvos banko 50 litų moneta, skirta Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei
 
Kaunas – 2022 m. Europos kultūros sostinė
Europos kultūros sostinės 1985-2026 m.
Metai Miestas Valstybė Pastabos/nuorodos
1985 Atėnai   Graikija
1986 Florencija   Italija
1987 Amsterdamas   Nyderlandai
1988 Vakarų Berlynas   Vakarų Vokietija Berlynas‎‎ nuo ‎‎Vokietijos susivienijimo‎‎ 1990 metais‎
1989 Paryžius   Prancūzija
1990 Glazgas   Jungtinė Karalystė
1991 Dublinas   Airija
1992 Madridas   Ispanija
1993 Antverpenas   Belgija
1994 Lisabona   Portugalija
1995 Liuksemburgas   Liuksemburgas
1996 Kopenhaga   Danija
1997 Salonikai   Graikija
1998 Stokholmas   Švedija
1999 Veimaras   Vokietija
2000 Avinjonas   Prancūzija ‎2000-ieji buvo vadinami tūkstantmečio metais ir su jais buvo elgiamasi ypatingu būdu, siekiant pabrėžti ilgalaikį Europos miestų paveldą ir indėlį į pasaulio kultūrą ir civilizaciją. Dėl šios priežasties buvo pasirinkti devyni miestai, įskaitant dviejų valstybių miestus, kurios į ES įstojo 2004 m. gegužės 1 d.‎[4]
Bergenas   Norvegija
Bolonija   Italija
Briuselis   Belgija
Helsinkis   Suomija
Krokuva   Lenkija
Praha   Čekija
Reikjavikas   Islandija
Santjago de Kompostela   Ispanija
2001 Roterdamas   Nyderlandai
Portas   Portugalija
2002 Briugė   Belgija
Salamanka   Ispanija
2003 Gracas   Austrija
2004 Genuja   Italija
Lilis   Prancūzija
2005 Korkas   Airija
2006 Patrai   Graikija
2007 Sibiu   Rumunija
Liuksemburgas   Liuksemburgas
2008 Mančesteris   Jungtinė Karalystė
Stavangeris   Norvegija
2009 Vilnius   Lietuva
Lincas   Austrija Linz 2009
2010 Esenas   Vokietija buvo atstovaujama Rūro sritis; Vokietija
Stambulas   Turkija
Pėčas   Vengrija
2011 Turku   Suomija
Talinas   Estija
2012 Gimarainsas   Portugalija
Mariboras   Slovėnija
2013 Marselis   Prancūzija
Košicė   Slovakija
2014 Ryga   Latvija
Umėjas   Švedija
2015 Monsonas   Belgija
Pilzenas   Čekija
2016 San Sebastianas   Ispanija
Vroclavas   Lenkija Wrocław 2016 Archyvuota kopija 2017-07-29 iš Wayback Machine projekto.
2017 Orhusas   Danija Aarhus 2017
Pafas   Kipras Pafos 2017
2018 Leuvardenas   Nyderlandai
Valeta   Malta Valletta 2018
2019 Matera   Italija Matera 2019
Plovdivas   Bulgarija Plovdiv 2019
2020 Rijeka   Kroatija Rijeka 2020
Golvėjus   Airija Galway 2020
2022 Kaunas   Lietuva Kaunas 2022
Ešas prie Alzeto   Liuksemburgas Esch-sur-Alzette 2022
Novi Sadas   Serbija Novi Sad 2022 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
2023 Vesprėmas   Vengrija Veszprém 2023 Archyvuota kopija 2023-03-25 iš Wayback Machine projekto.
Timišoara   Rumunija Timișoara 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
Eleusinas   Graikija Eleusis 2023 (Pavėlinta dėl COVID-19 pandemijos)
2024 Tartu   Estija Tartu 2024
Bad Išlis   Austrija Salzkammergut 2024 Archyvuota kopija 2021-06-25 iš Wayback Machine projekto.
Budė   Norvegija Bodø 2024 Archyvuota kopija 2021-04-16 iš Wayback Machine projekto.
2025 Nova Gorica/Goricija (jungtinė)   Slovėnija
  Italija
GO! 2025
Chemnicas   Vokietija Chemnitz 2025
2026 Trenčynas[5]   Slovakija Trenčín 2026
Oulu   Suomija Oulu 2026

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „European Capitals of Culture 2020 to 2033 — A guide for cities preparing to bid“ (PDF). European Commission. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-06-03. Nuoroda tikrinta 2018-06-18.
  2. Burkšienė, V., Dvorak, J., Burbulytė-Tsiskarishvili, G. (2018). Sustainability and Sustainability Marketing in Competing for the Title of European Capital of Culture. Organizacija, Vol. 51 (1), p. 66-78
  3. 3,0 3,1 Europos kultūros sostinė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-12.
  4. „Association of European Cities of Culture of the Year 2000 - KRAKOW THE OPEN CITY“. www.krakow.pl. Nuoroda tikrinta 2021-02-25.
  5. „Trenčín to be the European Capital of Culture 2026 in Slovakia“. europa.eu. 2021-12-10. Nuoroda tikrinta 2021-12-29.