Eugen von Keyserling

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Eugen von Keyserling
Gimė 1833 m. kovo 22 d.
Pakruojis, Rusijos imperija
Mirė 1889 m. balandžio 4 d. (56 metai)
Reichenbachas, Vokietijos imperija
Veikla Arachnologas, zoologas.
Vikiteka Eugen von Keyserling

Eugenijus fon Kaizerlingas (1833 m. kovo 22 d. Pakruojyje, Rusijos imperija – 1889 m. balandžio 4 d. Reichenbache, Vokietijos imperija) – mokslininkas, arachnologas, zoologas aprašęs nemažai vorų rūšių, o dalis jų pavadinta mokslininko pavarde.

Artabrus planipudens
Cosmophasis micans keyserling
Cosmophasis modesta keyserling
Cosmophasis obscura keyserling

Biografija redaguoti

Gimė 1833 m. kovo 22 d. Pakruojyje baltvokiečių šeimoje. Studijavo zoologiją Tartu universitete, priklausė vietos vokiečių studentų draugijai. Studijų metu daug keliavo tirdamas įvairius gyvūnus, buvo Kaukazo kalnuose, o 1858-1859 m. dalyvavo ekspedicijoje Chorasane. Pastarosios ekspedicijos metu aprašė gėlavandenės žuvies rūšį Squalius latus. Baigęs mokslus toliau keliavo po Prancūziją, Jungtinę Karalystę ir Alžyrą. Keliaudamas susipažino su būsima žmona Margharete, istoriko Wilhelm von Dönniges dukra. Susituokęs atsisakė planų vykti į ekspediciją JAV ir nusipirkęs žemės apsigyveno Žemutinėje Silezijoje. Labai domėjosi vorais, kuriuos tyrinėjo savo ekspedicijų metu bei vorus, kuriuos atsiųsdavo jo kolegos. E. Kaizerlingo vorų kolekciją sudarė apie 10,000 eksponatų, o po jo mirties šią kolekciją įsigijo Londono Gamtos istorijos muziejus. Mirė 1889 m. balandžio 4 d. Reichenbache.

Darbai redaguoti

  • Er beendete Die Arachniden Australiens. (1871–1883) für Ludwig Carl Christian Koch.
  • Die Spinnen Amerikas (Herausgeber post mortem: George Marx). Bauer & Raspe, Nürnberg 1880–1893, 6 Teile in 4 Bänden.

Aprašytos rūšys redaguoti

Eponimai redaguoti

Literatūra redaguoti

  • Friedrich G. Barth: Sinne und Verhalten - aus dem Leben einer Spinne. Springer 2001, ISBN 3-540-67716-X, S. 8 ff.
  • Carsten Kretschmann: Räume öffnen sich - Naturhistorische Museen im Deutschland des 19. Jahrhunderts. Frankfurt 2004, ISBN 3-05-004202-8, S. 145