Estadio Centenario
| Estadio Centenario | |
|---|---|
| |
| Vieta | Montevidėjus, Urugvajus |
| Koordinatės | 34°53′40″ p. pl. 56°09′10″ v. ilg. / 34.89444°š. pl. 56.15278°r. ilg. |
| Pradėtas statyti | 1929 m. |
| Atidarytas | 1930 m. liepos 18 d. |
| Savininkas | Departmental Government of Montevideo |
| Operatorius | AUFI |
| Paviršius | veja |
| Statybos kaina | $ 1 mln. |
| Architektas | Juan Antonio Scasso |
| Talpa | 76.609 [1] (sėdimų vietų - 65 235) |
| Lauko matmenys | 105 x 86 m |
| Nuomininkai |  Urugvajus
|
Estadio Centenario („šimtmečio stadionas“) – stadionas, esantis Urugvajaus sostinėje Montevidėjuje, Parke Batšė kvartale; naudojamas daugiausia futbolo varžyboms. Šis stadionas pastatytas per devynis mėnesius 1930 m., pavadintas pažymint Urugvajaus konstitucijos šimtmetį. Tais pačiais metais Centenario stadione vyko I pasaulio futbolo čempionato varžybos, tarp jų ir finalas, kuriame urugvajiečiai nugalėjo Argentiną. 1983 m. FIFA paskelbė šį stadioną istoriniu pasaulio futbolo paminklu.
Be pasaulio čempionato, čia dar vyko 1942, 1956, 1967 ir 1995 m. Copa America čempionatai, 1979, 2003 m. Pietų Amerikos U-20 čempionatai. Čia taip pat vyksta įvairūs koncertai, pramoginiai renginiai. Estadio Centenario yra Urugvajaus rinktinės namų arena, čia dažnai rungtyniauja „Peñarol“ ir „Nacional“ klubai.
Estadio Centenario sudarytas iš 4 tribūnų: dviejų dalių Olimpico, Colombes ir Amsterdam. Stadiono pakraštyje yra bokštas, kuriame veikia futbolo muziejus, o virš jo plevėsuoja Urugvajaus vėliava.
Išnašos redaguoti
