Ertholmenė (vok. Ertholmene) – mažas Danijos salynas Baltijos jūroje 18 km į šiaurryčius nuo Bornholmo. Salyno suminis plotas 39 hektarai, jame 2008 m. gyveno 96 žmonės. Salyne yra ryčiausias Danijos taškas.

Vaizdas iš Christiansø į Frederiksø.
Danijos sala Christiansø.
Ertholmenės salynas

Ertholmenės salyną sudaro 3 pagrindinės salos:

  • Christiansø – ši sala pavadinta Danijos karaliaus Kristijono V garbei. Plotas 22,3 ha, sala gyvenama.
  • Frederiksø – sala pavadinta Danijos karaliaus Frederiko IV garbei. Plotas 4 ha, sala gyvenama.
  • Græsholm. Plotas 11 ha. Sala negyvenama, joje yra paukščių draustinis.

ir daug mažų uolų ir šcherinių salelių. Žinomiausi Ertholmenės šcherai yra Tat ir Østerskær (pastarajame yra ryčiausias Danijos taškas).

Sąsiauris tarp Christiansø ir Frederiksø yra gerai apsaugotas natūralus uostas. Sąsiaurį kerta pėsčiųjų tiltas, kuris pakeliamas, kai reikia praleisti didesnius laivus.

Bornholmo žvejai Ertholmenę naudojo kaip laikiną prieglobstį nuo viduramžių. Pirmieji nuolatiniai gyventojai atsikėlė XVII a. antroje pusėje dėl danų ir švedų konflikto. Danijai reikėjo karinės bazės centrinėje Baltijos dalyje, tad 1684 m. Christiansø ir Frederiksø buvo pastatytas fortas, kuris veikė kaip Danijos karinio jūrų laivyno postas iki 1855 m.

1810 m. pagal surašymą salose gyveno 829 gyventojai. Daugelis istorinių pastatų dabar yra vietinių gyventojų gyvenamieji namai. Dalis jų jau daug metų nuomojami pastoviems vasarotojams.

Per paskutinius 300 m. salų išvaizda mažai pasikeitė. Christiansø apsupta storomis granitinėmis sienomis, nuo kurių į jūrą žvelgia senos patrankos. Ši sala yra vaizdingas turistų traukos centras. Buvusi forto dalis Christiansø saloje, vadinama Store Tårn, dabar jau 200 m. yra švyturys.[1]. Mažame apvaliame bokšte Frederiksø saloje, vadinamame Lille Tårn, dabar yra muziejus.

Salynas yra valstybės nuosavybė, jis nepriklauso jokiam Danijos municipalitetui ar regionui. Jį valdo Danijos gynybos ministerijos skiriamas administratorius, kuris atlieka visas paprastai municipalitetų vykdomas funkcijas.

Pagrindiniai pajamų šaltiniai salyne yra žvejyba ir turizmas. Per metus saloje apsilanko apie 80 tūkst. turistų, paprastai vienai dienai atvykstantys iš Bornholmo. Ertholmenė taip pat yra vienas iš jachtų turizmo taškų.

Salynas yra vienintelė Danijos teritorijos dalis, kurios gyventojai nemoka 8 % sveikatos mokesčio (šved. Sundhedsbidrag), įvesto per 2007 m. Danijos municipalitetų reformą. Šio mokesčio neėmimas iš salyno gyventojų yra viena iš priemonių, skirtų išlaikyti gyventojus atokiose salose. Šis mokestis pakeitė iki reformų apskritims mokėtą mokestį, kurio Ertholmenės salyno gyventojai irgi nemokėjo (nes nepriklausė jokiai apskričiai).[2] [3]

Nuorodos redaguoti