Erika Drungytė
Gimė 1971 m. sausio 27 d. (53 metai)
Kaunas
Tautybė lietuvė
Veikla poetė, vertėja, literatūros kritikė
Išsilavinimas mokslų daktarė
Alma mater Klaipėdos universitetas

Erika Drungytė (g. 1971 m. sausio 27 d.) – Lietuvos poetė, vertėja, literatūros kritikė.

Biografija redaguoti

1996 m. baigė lituanistikos ir režisūros studijas Klaipėdos universitete. 1995–1996 m. Kaune dirbo mokytoja, 1995–1996 m. dirbo Lietuvos radijuje (vedė laidą „Literatūros akiračiai“). 1998 m. dėstė lietuvių literatūrą Latvijos universitete, 1996–2002 m. – Vytauto Didžiojo universitete. 2002 m. tapo humanitarinių mokslų daktare. 2003–2012 m. dirbo Kauno miesto savivaldybėje. Nuo 2016 m. – kultūrinio žurnalo „Nemunas“ vyriausioji redaktorė. Yra Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungų bei LATGA narė.

Kūryba redaguoti

Erikos Drungytės eilėraščiuose ryški meilės, harmonijos, dvasingumo ilgesio tematika, pabrėžiama teksto ritmika, žodžių fonetiniai ir etimologiniai ryšiai. Vėlesnėje kūryboje išryškinta pilietinė laikysena.[1] Drungytės poezijoje svarbiausia žodžių semantinių laukų sąveika ir kibirkščiavimas. Ši stilistika padeda atskleisti sąvokų (ženklų) genezę ir jų giluminius ryšius.[2]

Parašė kelias dešimtis tekstų dainoms. Populiariausios – Mano kraštas, Dukrai, Romansas dviems.

Bibliografija redaguoti

Eilėraščių rinkiniai
  • Tiksli žiema (1998 )
  • Ramybės (2003)
  • Rūkas ir vėjas (2008)
  • Patria (2015)
  • Miestas ir kalnas (2020)
Vertimai
  • L. Langa. Vienišieji (2008)
  • Pavasaris bus kaip visuomet: šiuolaikinės latvių poezijos antologija (2012)
  • Mara Zalytė. Penki pirštai (2016)

Apdovanojimai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Erika Drungytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. Drungytė Erika, tekstai.lt
  3. Poetė Erika Drungytė apdovanota Antano Baranausko literatūrine premija
  4. [1]