Eišiškių apskritis
| Eišiškių apskritis Ziemia ejszyską | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė |  LDK
| |||
| Administracinis centras | Eišiškės | |||
| 1791-1793 |  Vilniaus vaivadija
| |||
| 1793-1795 | Merkinės vaivadija
| |||
.svg){kind=small}
Eišiškių žemė (lenk. Ziemia ejszyską), arba Eišiškių apskritis, Eišiškių pavietas buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės administracinis vienetas, egzistavęs 1791-1795 m. Centras – Eišiškės.
Buvo dabartinės pietryčių Lietuvos ir gretimose Baltarusijos teritorijose, ten, kur dabar yra Šalčininkų rajono pietinė dalis ir Baltarusijos Varanavo rajonas.
Istorija redaguoti
Apskritis sudaryta 1791 m. iš dalies Lydos apskrities žemių, jai priklausė šios parapijos: Asava, Benekainys, Eišiškės, Nočia, Rodūnia, Užubalis, Varanavas. Iki 1795 m. priklausė LDK Vilniaus vaivadijai. 1795 m. prijungta prie Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos Lydos apskrities.
1941 m. Lietuvą okupavęs Trečiasis Reichas vėl sudarė to paties pavadinimo apskritį.
Šaltiniai redaguoti
- Eišiškių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985.