Echinokokas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Echinokokas (Echinococcus) – kaspinuočiams (Cestoda) priklausanti plokščiųjų kirmėlių gentis, žmogaus ir gyvūnų parazitas.

Visi echinokokai, skirtingai nei kitų rūšių kaspinuočiai, yra maži, 2-7 mm ilgio, turintys 3-7 narelius.

Galutiniai echinokokų šeimininkai yra šunys, lapės, vilkai ir kiti plėšrūnai. Parazitai gyvena jų plonojoje žarnoje. Kas 25-40 dienų nuo kirmėlės atitrūksta ir su išmatomis pasišalina subrendę nareliai (proglotidai), pilni kiaušinėlių. Atsparūs aplinkos veiksniams kiaušinėliai ilgai išlieka gyvybingi.

Tarpiniais šeimininkais gali būti įvairūs žolėdžiai, galvijai, žmogus ir graužikai. Patekę į tarpinių šeimininkų organizmą kiaušinėliai virsta onkosferomis, prasiskverbia pro žarnos sienelę ir vartų venos sistema patenka į kepenis, rečiau į kitus organus. Onkosferos per 12-24 valandas tampa lervomis, kurios įvairiuose organuose suformuoja echinokokines cistas.

Echinococcus granulosus sudaro pavienes cistas, vadinamas hydatidinėmis, Echinococcus multilocularis – daugybines, sukibusias viena su kita, vadinamas alveolinėmis. Cistos iš lėto auga, jose daugėja dukterinių pūslyčių su protoskoleksais – parazitų galvutėmis. Suvalgę cistomis užkrėstos mėsos, užsikrečia galutiniai šeimininkai ir ciklas prasideda iš naujo. Echinococcus vogeli bei Echinococcus oligarthrus yra randami laukinėje gamtoje ir retai žmogui sukelia ligas. Jie sąlygoja policistinę echinokokozę.

Echinokokų kiaušinėliais užsikrėtęs žmogus suserga echinokokoze.

Žmogaus organizme parazituojančios rūšys:

• Echinococcus granulosus
• Echinococcus multilocularis
• Echinococcus vogeli
• Echinococcus oligarthrus