Durklas (biologija)

Durklas – labai ilgas ir storas dramblio ar mamuto dantis, kyšantis iš burnos. Durklai yra pakitusi antroji viršutinių kandžių pora, kuri išauga vietoj anksti iškrentančių pieninių kandžių. Durklai yra be šaknų, nuolat auga ir beveik neturi emalio.

Vyrai su dramblių durklais (Dar es Salamas, 1900 m.)
Mamuto durklo gabalas su raižiniais.)

Dramblių durklai nėra iltys, nes iltinių dantų drambliai visiškai neturi.

Panašūs, bet ne durklai redaguoti

Afrikinių dramblių durklai redaguoti

Afrikinių dramblių lytinis dimorfizmas pasireiškia ne tik jų kūno, bet ir durklų dydyje. Patinų durklai žymiai stambesni už patelių. Patinų durklai gali būti iki 2,4–2,5 m ilgio ir sverti iki 60 kg. Ilgiausias žinomas durklas buvo 4,1 m ilgio ir svėrė 148 kg. Sunkiausius durklus turėjo 1898 m. prie Kilimindžaro nukautas dramblys – jo durklai svėrė po 225 kg.

Durklai auga visą dramblio gyvenimą, tad jų dydis rodo jų amžių.

Drambliai pagal durklų naudojimą būna kairiai ir dešiniai. Kairiai daugiau naudoja kairįjį durklą, dešiniai – dešinįjį. Labiau naudojama iltis būna daugiau apdilusi, jos galiukas – apvalesnis.

Narvalo durklas redaguoti

 
Narvalas ir žmogus. Matyti, kokio dydžio gali būti narvalo durklas
 
Retas atvejis – narvalo kaukolė su dviem durklais

Narvalai turi tik du dantis – viršutinius kandžius. Patinų kairysis kandis paprastai virsta durklu, o dešinysis lieka žandikaulyje, net neprasikala lauk. Patelių abu kandžiai lieka žandikaulyje, neišdygę. Tikimybė, kad kandis bus ne sunykęs, o virtęs durklu – 1:500.
Suaugę narvalai būna iki 3,5–4,5 m ilgio, o jų durklai – iki 2–3 m ilgio ir iki 10 kg masės. Narvalų durklai būna susukti kairiąja spirale. Nulūžę durklai neatauga, o jų kanalas priauga kaulo ir užsikemša.
Narvalų durklai labai tvirti ir lankstūs – jų galiukus galima atlenkti iki 30 cm ir jie nenulūžta.

Narvalų durklų funkcijos iki šiol nežinomos. Beveik garantuotai žinoma, kad jie nėra puolimo ginklas ar įtaisas ledui pradaužti. Buvo manoma, kad durklus naudoja tuoktuviniuose ritualuose, jais privilioja pateles. Egzistuoja hipotezė, kad durklus patinai naudoja tuoktuviniuose turnyruose – mat, buvo matyti, kad kartais du narvalai trinasi savo durklais.

2005 m. Martino Nvyjos (Martin Nweeia) tyrinėtojų grupė iš Smitsono instituto, tyrinėdama elektroniniu mikroskopu, aptiko, kad narvalo durklas išvarstytas milijonais plonyčių kanalėlių, kurias į paviršių išeina nervų galūnėlės. Todėl jie iškėlė hipotezę, kad narvalo durklas yra jutimo organas. Jie spėja, kad durklu narvalas gali jausti slėgio, temperatūros ir koncentracijų skirtumus.[1].

Nuorodos redaguoti

  1. Хитрый рог нарвала (Gudrus narvalo „ragas“)