Duonkalnis
| Duonkalnis | |||
|---|---|---|---|
  Duonkalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Telšių rajonas | ||
| Seniūnija | Varnių miesto ir apylinkės seniūnija | ||
| Plotas | 1024 m² | ||
| Naudotas | 5520 m. iki m.e. - 3000 m. iki m.e. | ||
| Žvalgytas | 1981 | ||
| Tirtas | 1981-1983 m. | ||
Duonkalnis (tarmiškai Donkalnis), Duonkalnio gyvenvietė, alkas ir kapinynas – senovinė gyvenvietė, alkas ir kapinynas Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, Kalniškių kaime, buvusioje Biržulio ežero saloje, dabar kalvelėje, vadinamoje Duonkalniu, Pabiržulio archeologiniame draustinyje (Varnių regioninis parkas).
Tyrimai redaguoti
1981–1983 m. Lietuvos nacionalinis muziejus (vadovas Adomas Butrimas) gyvenvietėje ištyrė 1024 m² plotą. Jos rytinėje dalyje rasta alkavietė (II tūkstantmetis iki m.e. – pirmieji m.e. amžiai), šiaurinėje dalyje aptikta vietų, manoma, apeiginių, su raudona ochra, smulkiais gyvulių kaulais, puodų šukėmis, vakararinėje dalyje – ochra apiberto vyro (20–25 m. amžiaus, manoma, žynio) dvigubas kapas (kartu palaidota greičiausiai specialiai nužudyta moteris) su simboliniu židiniu iš akmenų, datuojamas mezolito laikotarpiu. Žynio kūnas ir galva papuošti kabučiais, pragręžtais briedžio, šerno ir tauro priekiniais dantimis. Be žynio kapo, rasta 14 nedegintų mirusiųjų kapų (iš jų 6 apardyti) su amuletais, raudona ochra ir titnaginiais strėlių antgaliais.[1]
Įkapių gausa parodo, jog šie žmonės skyrėsi nuo kitų savo statusu. Net 57 žvėries dantų amuletais papuošta vyro kaukolė rodo jo ypatingą padėtį visuomenėje. Moteris šalia – palydintis artimas žmogus. Židinys turėjo gyvajam mirusiajam suteikti šilumos, o ochra židinyje simbolizavo ugnį. Palaikų gausų apibarstymą ochra galima traktuoti, kaip norą mirusįjį konservuoti, išlaikyti jį panašų į gyvą žmogų. Amuletais užkimšti visi organai, kuriais mirusysis gali jausti pasaulį – akys, nosis, ausys, burna, jais papuoštas visas kūnas. Šermenų duobės su maisto atsargomis turėjo padėti pasiekti kitą pasaulį sočiam.[2]
Archeologiniame komplekse rasta daugiau, kaip 1000 mezolito ir vėlyvojo neolito dirbinių – trikampiai, lancetiniai ir trapeciniai strėlių antgaliai, gremžtukai, grandukai, ornamentuotos keramikos – taurės pavidalo indai, amfora, įvairaus dydžio puodynių, arklių, kiaulių, avių, šunų, lokių, stirnų, kiškių kaulų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Adomas Butrimas. Duonkalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 211 psl.
- ↑ Varnių regioninis parkas[neveikianti nuoroda]
- ↑ Adomas Butrimas., ten pat