Dubrovicos kunigaikštystė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dubrovicos kunigaikštystė (ukr. Дубровицьке князівство) – XII a. – XVI a. Rusios kunigaikštystė Pripetės vidurupyje, dab. Ukrainos Rovno srities) šiaurėje ir gretimose teritorijose Baltarusijoje. Sostinė Dubrovica.
| Дубровицьке князівство Dubrovicos kunigaikštystė | ||||
| LDK dalinė kunigaikštystė nuo ~1320 | ||||
| ||||
| Sostinė | Dubrovica | |||
| Kalbos | rusėnų | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Atskilo nuo Turovo | 1168 m., 1168 | |||
| - Prijungta prie LDK | ~1521 m. | |||
Istorija redaguoti
Iki XII a. pabaigos kunigaikštystė vystėsi kaip Turovo-Pinsko žemės dalis. Ji pirmą kartą suformuota XII a. pabaigoje, kuomet Turovo Jurijus Jaroslavičius ją kaip dalinę kunigaikštystę davė valdyti savo sūnui Glebui. Šis minimas Kijevo kunigaikščio Sviatoslavo žygyje prieš polovcus. Jo įpėdinis Aleksandras 1223 m. minimas Kalkos mūšyje su mongolais, kur žuvo. 1240 m. Kryžiuočiai nusiaubė Dubrovicą ir žinios apie kunigaikštystę galutinai nutrūko.
Nuo XIV a. Dubrovica atiteko LDK, o Vytautas ją atidavė valdyti Jonui Alšėniškiui. Jis čia pradėjo Kunigaikščių Alšėniškių Dubrovickių giminė, kuri viešpatavo valstybėje.
XVI a. kunigaikštystė prijungta prie Trakų vaivadijos.
Kunigaikščiai redaguoti
Ankstyvuoju laikotarpiu Dubrovicą valdė Riurikovičių Turovo atšakos atšaka, kurios pradininkas buvo Jaroslavas Jurjevičius. Žinomi tik du kunigaikščiai:
- Glebas Jurjevičius (1168–1190)
- Aleksandras Glebovičius (1190–1223)