Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Dniepropetrovsko sritis (ukr. Дніпропетровська область arba Дніпропетровщина) – pietryčiuose esanti Ukrainos sritis. Pietvakariuose ribojasi su Mykolajivo, šiaurės vakaruose su Čerkasų, šiaurėje su Poltavos, rytuose su Donecko bei pietuose su Zaporožės ir Chersono sritimis. Administracinis centras – Dnipras.

Dniepropetrovsko sritis
Дніпропетровська область
Dniepropetrovsko srities vėliava Dniepropetrovsko srities herbas
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Administracinis centras Dnipras
Rajonų 22
Srities pavaldumo miestai 13
Rajono pavaldumo miestai 7
Įkūrimo data 1932 m. vasario 27 d.
Gubernatorius Oleksandras Bondarenko
Олександр Бондаренко
Gyventojų (2008 m.) 3 395 227
Plotas 31 914 km²
Tankumas (2008 m.) 106 žm./km²
Tel. kodas 56
Tinklalapis Oficiali svetainė
Vikiteka Dniepropetrovsko sritisVikiteka

Geografija

 
Dniepro upė

Plotas

Srities plotas 31914 km², kas sudaro 5,28 % Ukrainos teritorijos.

Vandens telkiniai

Didžiausios upės – Dniepras, jo intakai Orilė, Samara, Inhulecas. Kiti vandens telkiniai – Dniepro, Kamianskės tvenkiniai, Dniepro-Kryvyj Riho kanalas.

Reljefas

Reljefas – lygumos. Srities vakaruose yra Padnieprės aukštuma, vidurinėje dalyje Padnieprės žemuma, pietryčiuose Paazovės aukštumų šakos (didžiausias aukštis 211 m).

Klimatas

Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo -5 (srities šiaurės vakaruose) iki -7 °C (šiaurės rytuose), liepos atitinkamai 24 ir 22 °C. Per metus iškrinta nuo 400 (šiaurėje) iki 450 mm (pietuose) kritulių.

Gyventojai

2005 m. srityje gyveno 3 476 200 gyventojų. Tarp jų:

  • miesto gyventojų – 83 %
  • kaimo gyventojų − 17 %

Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:

Srities vidutinis gyventojų tankumas – 112 žm./km².

Administracinis suskirstymas

Didžiausi miestai

Ekonomika

Kasamos rūdos: geležis (90 % Ukrainos geležies rudos gavybos), manganas (100 %) rūdos, akmens anglis (14 %) ir rusvoji anglis; yra titano, urano, nikelio rūdų, boksito telkinių. Išplėtota juodoji metalurgija (apie 40 % Ukrainos juodosios metalurgijos pramoninės produkcijos) ir spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, chemijos (naftos chemijos, kokso chemijos, lakų, dažų, sprogstamųjų medžiagų, amoniako, gumos), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, plaušienos ir popieriaus, baldų, maisto pramonė.

Srityje auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai, soros, grikiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, kanapės, bulvės, daržovės. Išplėtota sodininkystė ir vynuogininkystė. Veisiami galvijai, kiaulės. Verčiamasi žvejyba.

Balneologijos ir purvo kurortas – Solonyj Limanas.

Ekonomikos rodikliai

N rodiklis vienetai 2006
1 Prekių eksportas mln. JAV dolerių 7123,6
2 Tarp visų Ukrainos sričių % 18,6
3 Prekių importas mln. JAV dolerių 3723,2
4 Tarp visų Ukrainos sričių % 8,2
5 Eksporto-importo saldo mln. JAV dolerių 3400,4
6 Kapitalinės investicijos mln. grivinų 12309,8
7 Vidutinis atlyginimas Grivinų (2007-01-01) 1229
8 Vidutinis atlyginimas JAV dolerių (2007-01-01) 243,4

Susisiekimas

Per sritį eina geležinkeliai Charkovas-Sevastopolis, Dnipras-Taganrogas (Rusija). Srityje yra dujotiekiai, magistraliniai naftotiekiai. Laivuojamas Dniepras. Upių uostai Dnipras, Kamianskė, Nikopolis.[1]

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas Didesni miestai srityje  Ukrainietiška
numeracija
Tarptautinė
numeracija
Statusas
Znamenka –    „Izvarinė“ Pjatychatkai, Dnipras,
Novomoskovskas, Pavlohradas
M04 E50 Tarptautinis
Charkovas – Jalta M18 E105 Tarptautinis
Boryspolis – Zaporožė Dnipras H08 - Nacionalinis
Dnipras – Mykolajivas H11 - Nacionalinis
Kropivnyckis – Zaporožė Kryvyj Rihas H23 - Nacionalinis

Šaltiniai

  1. Dniepropetrovsko sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 36 psl.

Taip pat skaitykite

Nuorodos