Divertismentas

Divertismentas (pranc. divertissement, it. divertimento - pramoga, pasilinksminimas) – muzikinis žanras, ciklinis instrumentinis, dažniausiai pramoginio pobūdžio kūrinys, taip pat baleto arba operos muzikinė choreografinė (klasikinių šokių) siuita, tiesiogiai nesusijusi su šių kūrinių veiksmu.

Istorija

Pirmieji divertismentai sukurti XVII a. pabaigoje. Apie 1750 m. susiklostė klasicizmo stiliaus instrumentinis divertismentas. Jis turėjo sonatos ir siuitos bruožų, buvo kuriamas kameriniam orkestrui arba instrumentiniam ansambliui, kartais net ir vienam instrumentui, pav., klavyrui. Divertismentas buvo 1-12 arba dažniausiai 4-10 dalių. Išpopuliarėjo XVIII a. antroje pusėje, ypač Austrijoje ir Čekijoje. Daug divertismentų sukūrė Mannheimo mokyklos kompozitoriai, Jozefas Haidnas, Volfgangas Amadėjus Mocartas.

Nuo XIX a. pr. divertismentas tapo saloninės muzikos žanru, panašiu į popuri. Klasikinės formos divertismentą atgaivino XX a. kompozitoriai. Divertismentų sukūrė Bela Bartokas, Igoris Stravinskis, iš lietuvių – Motiejus Radvila, Ona Narbutaitė („Vilniaus divertismentas“ instrumentiniam ansambliui), Zigmas Virkšas („Paskutinis rudens divertismentas“ dviem fortepijonams).

Divertismentas operoje

Pirmieji divertismentai atsirado kaip šokių, kartais ir vokalinių numerių, pramoginiai intarpai (dabar vadinami intermedijomis) XVII a. prancūzų scenos kūriniuose - komedijoje, komedijoje balete, lyrinėje tragedijoje. XVIII a. ir XIX a. ypač daug divertismentų būdavo prancūzų kompozitorių operose ir baletuose: „Valpurgijos nakties šokiai“ (Šarlis Guno, opera „Faustas“, Kamilis Sent Sansas, opera „Samsonas ir Dalila“).