Disertacija

Disertacija (lot. dissertatio 'samprotavimas, tyrimas') – savarankiškas didelės apimties tiriamasis mokslinis rašto darbas, skirtas moksliniam laipsniui įgyti.

Rekomenduojama daktaro disertacijos apimtis – 4–10 autorinių lankų (autorinis lankas – 40000 spaudos ženklų^[1]).^[2]

Tikslas redaguoti

Siekiant tapti ne tik išsilavinusiu, tačiau ir pretenduoti į mokslininko statusą/privilegijas (pvz. vykdyti savarankiškus tyrimus, laisvai dėstyti, siekiant docento ar profesoriaus pareigybės), pelnyti reikšmingas stažuotes bei su tuo susijusias stipendijas), tapti labiau pripažintu akademinėje aplinkoje, tenka siekti formalaus tarptautinio titulo.

Būtent tokiu slenksčiu yra tarpas tarp magistro ir daktaro. Jei magistras gali vykdyti reikšmingus tyrimus (ir juos publikuoti) savo nuožiūra, tai daktaras privalo savo tyrimą publikuoti bei atiduoti objektyviam oponentų vertinimui.

Gynimas redaguoti

Parašytą ir iš anksto viešai pateiktą disertaciją privaloma apginti, jos neužtenka vien tik publikuoti.^[3]

Gynimas įgyvendinamas per specialiai tai progai sukviestą viešą svarstymo posėdį pristatyti savo tyrimą, jo apimtį, apibūdinti teorinius pagrindus ir metodologiją bei duomenis, paaiškinti sampratas, pakomentuoti nuveikto darbo eigą, pagrįstai atsakyti į gynimo komisijos (recenzentų) klausimus ir kritiką, atsikirsti į pastabas, padiskutuoti apie savo tyrimą ir jo sritį.^[4] Gynimo komisiją sudaro panašių akademinių interesų mokslininkai, įgyję ne mažesnius mokslinius laipsnius, į kokį pretenduoja disertacijos autorius. Dažnai jie turi ir pedagoginius laipsnius. Tačiau, kadangi gynimo posėdis būna paskelbtas iš anksto (dažniausiai ne tik fakulteto, bet ir mokslo įstaigos svetainėje^[5]^[6]) bei yra viešas, jame dalyvauti ir klausimus autoriui uždavinėti gali visi pageidaujantys. Pvz. užsienio mokslininkai (svarbaus atradimo atveju) ar suinteresuoti kolegos (norint patikrinti argumentų tvirtumą). Visų Lietuvoje nuo 2006 m. apgintų bei ruošiamų ginti disertacijų registrą veda LMT.^[7]

Gynimo komisijos nariai (jie už savo darbą – disertacijos recenziją ir potencialų oponavimą – gauna atlygį), nepaisant jų nuomonės apie disertaciją, yra vadinami oponentais.^[8] Jie negali turėti su kandidatu (disertantu, disertantu eksternu, doktorantu) bendrų publikacijų (būti ankstesnių rašto darbų bendraautoriais)^[9], bent vienas oponentas privalo būti iš kitos mokslo įstaigos.^[10]

Apginta disertacija reiškia, kad po mokslinės diskusijos dauguma komisijos narių slaptu balsavimu nusprendė, jog kandidatas kokybiškai pristatė, tinkamai argumentavo, išsamiai apibūdino savo darbą, įrodė teiginius, kompetetingai atsakė į oponentų klausimus. Būtent todėl į disertacijos gynimą aukštoji mokykla žiūri rimtai – kuo argumentuotesni prieštaravimai disertacijai, tuo gerbiamesnė aukštoji mokykla.

Disertaciją apgynęs pretendentas nebesivadina doktorantu (trečiosios pakopos studentu), o tampa mokslininku ir įgyja mokslų daktaro (dr.) laipsnį bei tai patvirtinantį dokumentą – mokslų daktaro diplomą.

Disertacija (svarbus mokslinis darbas) po apgynimo dažnai patobulinama ir pakartotinai išleidžiama kaip monografija. Šis žingsnis neprivalomas, bet naudingas tolimesnėje mokslinėje karjeroje.

Disertacijos gynimas, jei autorius sąžiningai dirbo, žinomas kolegų, nekyla interesų konflikto ar akademinės etikos pažeidimų, praktiškai visada įvyksta sėkmingai. Tačiau parašiusių ir apgynusių disertacijas yra mažiau, nei pageidaujančių tai padaryti. Doktorantai gali pervertinti savo jėgas, pakeisti gyvenimiškus prioritetus, tyrimai gali neduoti rezultatų ir pan.

Lietuvoje disertaciją leidžiama ginti asmenims, turintiems magistro kvalifikacijos laipsnį arba jam prilygstančią aukštojo mokslo kvalifikaciją ir išlaikiusiems doktorantūros egzaminus.

Procedūra redaguoti

Disertacijos gynimą praveda jos gynimo komisijos pirmininkas, kuris paaiškina reglamentą, suteikinėja žodį bei moderuoja procedūrą. Konkretūs procedūriniai niuansai skirtinguose universitetuose gali varijuoti, bet dažniausiai procesas susidaro iš tokių žingsnių:

Pristatoma disertacijos tema, jos autorius, darbo vadovas (dažniausiai dalyvauja gynime);
Informuojama, ar renginys bus įrašinėjamas (šiais laikais beveik visada);^[11]
Pristatoma gynimo komisijos sudėtis, t. y. recenzentai/oponentai (jų dažniausiai 5). Jie gali:
- Dalyvauti asmeniškai arba nuotoliniu būdu (pvz. per Skype, Teams, Zoom ir pan.);
- Nedalyvauti, tačiau atsiųsti savo recenziją (be galutinio gynimo balso teisės) viešam perskaitymui.
Deklaruojama, ar gynimo komisija gavo ir turi visus privalomus procedūrinius dokumentus;^[12]^[13]
Patikslinama, kokia kalba vyks gynimas (lietuviškai, angliškai ar kt.);
Disertacijos autoriaus paprašoma pristatyti savo darbą (20–30 min.).
Dalykine apranga pasipuošęs autorius atsistoja prieš auditoriją ir, remdamasis savo paruoštomis prezentacijos skaidrėmis, papasakoja savo tyrimą:^[14]^[15]
1. Darbo problema ir reikšmė;
2. Tyrimo tikslas ir objektas;
3. Teoriniai pagrindai ir prielaidos, teorinės diskusijos;
4. Disertacijos uždaviniai ir struktūra: įvadas (literatūros apžvalga, problematika, ginami teiginiai, sąvokų formulavimas);
5. Metodologija;
6. Pradiniai duomenys;
7. Gauti rezultatai;
8. Išvadų pristatymas.
Vedėjas auditorijos pasiteirauja, ar yra neesminių (techninių) patikslinimų.
Recenzentai/oponentai perskaito savo atsiliepimus. Pirma būtina perskaityti nedalyvaujančių oponentų recenzijas.
Atsiliepimai sudaryti iš:
1. Disertacijos apibūdinimo ir savo santykio su tyrimo tema;
2. Tyrimo privalumų akcentavimo;
3. Disertacijos trūkumų konstatavimo. Dažniausiai jie išsakomi ne klausiant ar kaltinant, o vadinami pastabomis/pastebėjimais arba patarimais;
4. Svarbiausio paskutinio sakinio: Manau (neabejoju), kad darbas/turinys/disertacija/tyrimas (ne–) atitinka moksliniam darbui (daktaro laipsniui) keliamus reikalavimus arba autorius nusipelno (kokių tiksliai, pvz. gamtos, humanitarinių, socialinių ar kt.) mokslų daktaro vardo.
  Būtent šis sakinys apibendrina visą recenzijos esmę – palanki ar ne). Bet palankus atsiliepimas recenzento dar nesaisto, vėlesniam balsavime, balsuoti būtinai už;
- Tokiu būdu recenzentas, dar iki balsavimo, deklaruoja savo poziciją disertacijos atžvilgiu. Kurią gali pakeisti, pvz. pasikeitus įspūdžiui per diskusiją ar dėl asmeninės antipatijos;
- Kalbėdami apie disertacijos niuansus, recenzentai/oponentai referuoja į konkrečius disertacijos puslapius. Autorius užsirašo klausimus (į juos netrukus reikia atsakyti; dažniausiai jie labai specifiniai, todėl atsiminti jų neįmanoma – saugiau užsirašyti ir cituoti, nei kliautis atmintimi).
  Būtent disertacijos pristatymas, jos recenzijos ir recenzentų vertinimai bei doktoranto atsakymai suformuoja mokslinės diskusijos pagrindą);
Disertantas padėkoja už klausimus/priekaištus (net jeigu jie nemalonūs) ir, pagal savo kompetenciją, atsako į juos, gindamas savo disertacines pozicijas, pvz. tikslina sampratas, aptaria metodologiją, komentuoja teiginius, atliepia komentarus;
Atsišaukimams replikuoja gynimo komisijos nariai. Nebūtinai prieštaraudami, labiau papildydami.
Dažnai siūlo ir tolimesnių (neprivalomų) tyrimų kryptis bei potencialą;
Pasisakius formaliems žinovams, į mokslinę diskusiją paraginama įsijungti publika – sudaroma proga visai auditorijai (kurioje gali būti ir ypač patyrusių nagrinėjamos temos ekspertų), užduoti disertacijos autoriui klausimus. Atsakymus į juos visi girdi – ne tik publika, bet ir oponentai (kurie turi teisę replikuoti);
Mokslinei diskusijai nurimus, savo įspūdį papasakoja disertacijos darbo vadovas, t. y. savotiškas doktoranto asmeninis treneris. Apibūdina ruošimo eigą, savo subjektyvų (dažniausiai palankų, mat ginasi jo auklėtinis) požiūrį, nupasakoja mokslinės prieigos darbo niuansus. Kartais išsako subjektyvų santykį su tyrimu;
Gynimo komisijos nariai slaptai (nuo auditorijos, bet ne tarpusavyje) balsuoja dėl disertacijos gynimo – ar apginta sėkmingai ir doktorantą verta krikštyti mokslų daktaru;
Balsavimo rezultatai (už/prieš/susilaikė/nedalyvavo) tučtuojau paskelbiami viešai.^[16]
Palankiu atveju, pretendentui įteikiamas mokslų daktaro diplomas. Kartais dar nepasirašytas, t. y. tik simboliškai;
- Naujasis mokslininkas išsako padėkas. Tada dažniausiai (bet neprivalomai), pakviečia visus dalyvaujančius aptarti tyrimo rezultatų bei atsigaivinti tai progai paruoštame furšete/bankete.^[17]

Gynimo komisijos nariai atlygį gauna tik už recenzavimo faktą, jie neturi jokių paskatų įnirtingai oponuoti arba žlugdyti disertacijos gynimą. Oponentai diskutuodami atstovauja mokslą, o ne savo asmeninius interesus.

Trukmė redaguoti

Visa procedūra, priklausomai nuo pasisakymų (oponentų pastabų, doktoranto reakcijos, publikos reflektavimo, atsakymų formuluočių ilgumo/konkretumo) ir diskusijų pločio, trunka 90–180 min.^[18]

Reikšminga mokslinė diskusija (klausimų/atsakymų/atsikirtimų/replikų kiekis ir trukmė) neapribota. Jų ilgis labiausiai priklauso nuo gynimo komisijos pirmininko, t. y. pripažinto temos specialisto.

Turinys redaguoti

Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas, uždaviniai, mokslinis naujumas, aprašyta tyrimo metodika, gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų atliktais darbais.

Pagrindiniai duomenys ir teiginiai (ne mažiau kaip 2 straipsniai) turi būti publikuoti moksliniuose leidiniuose.^[19]

Istorija redaguoti

Disertacijų viešojo gynimo sistema pradėjo formuotis viduramžiais vokiškai kalbančių šalių universitetuose, XVI–XVII a. paplito kitose šalyse.

Lietuvoje disertacijas pradėta ginti XVI a. pabaigoje. Vilniaus universitete pirmoji daktaro disertacija apginta 1583 m., Lietuvos universitete – 1926 m.

1945–1990 m. disertacija buvo ginama pagal TSRS galiojančią tvarką, 1990–1992 m. – pagal vyriausybės nustatytą laikiną tvarką, 1993–2003 m. – pagal vyriausybės patvirtintus nuostatus doktorantūros komitetuose, nuo 2003 m. ginama prie universitetų sudaromose mokslo krypčių tarybose.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

Vikižodynas

[1] ttps://www.vle.lt/straipsnis/autorinis-lankas/

[2] ttps://www.vu.lt/site_files/DRS/DISERTACIJU_GYNIMAS/Reikalavimai%20daktaro%20disertacijai%20ir%20santraukai.pdf

[3] ttps://www.vu.lt/studijos/doktoranturos-studijos#disertaciju-gynimas

[4] ttps://www.mii.lt/files/doc/lt/doktorantura/dokumentu_sablonai/doktoranturos_studiju_kokybes_valdymas_metodine_medziaga_doktorantu_vadovams_ir_doktorantams1.pdf

[5] ttps://ktu.edu/mokslas/doktorantura/disertaciju-gynimas/

[6] ttps://www.if.vu.lt/naujienos1/disertaciju-gynimai

[7] ttps://db.lmt.lt/lt/perziura/disertacijos/d-db/p60.html

[8] ttps://bsu.by/disert/ Archyvuota kopija 2022-12-17 iš Wayback Machine projekto.

[9] ttps://www.fsf.vu.lt/dokumentai/Doktorantur/Disertaciju.tvarka.nutarimas2018.11.05.pdf

[10] Disertacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 7 psl.

[11] ttps://www.tsu.ru/science/stepen_tsu/instruction/

[12] ttps://www.lsu.lt/wp-content/uploads/2018/01/DISERTACIJOS-GYNIMAS.docx

[13] ttps://www.sechenov.ru/science_and_innovation/nauchnaya-deyatelnost/dissertatsionnye-sovety/poshagovaya-instruktsiya-po-zashchite-dissertatsii.php

[14] ttps://disszakaz.ru/dissertantam/zashchita/v-chem-sut-zashchity-dissertatsii/

[15] ttps://mindthegraph.com/blog/ru/%D0%B4%D0%B8%D1%81%D1%81%D0%B5%D1%80%D1%82%D0%B0%D1%86%D0%B8%D1%8F-%D0%B7%D0%B0%D1%89%D0%B8%D1%82%D0%B0/

[16] ttps://dissertatcia.com/poleznoe/kak-zashhitit-kandidatskuju-dissertaciju/

[17] ttps://dissertatcia.com/poleznoe/zashita-rabot/kak-zashitit-dissertaciju/

[18] ttps://dissertatcia.com/poleznoe/zashita-rabot/kak-zashitit-dissertaciju/

[19] ttps://lsmuni.lt/lt/veikla/moksline-veikla/doktorantura/disertacijos-rengimo-rekomendacijos/

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]

[13]

[14]

[15]

[16]

[17]

[18]

[19]