Didžioji džioveklė

Orobanche elatior
Apsauga: 2(V) – Pažeidžiama rūšis
Didžioji džioveklė (Orobanche elatior)
Didžioji džioveklė (Orobanche elatior)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Džiovekliniai
( Orobanchaceae)
Gentis: Džioveklė
( Orobanche)
Rūšis: Didžioji džioveklė
( Orobanche elatior)
Binomas
Orobanche elatior
Sutton
Sinonimai
Orobanche major (L.)

Didžioji džioveklė (Orobanche elatior) – džioveklinių (Orobanchaceae) šeimos džioveklių (Orobanche) genties bechlorofilis parazitinis augalas. Ši rūšis yra labai reta, todėl įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Biologija redaguoti

 
Žiedynas
 
Didžiosios džioveklės parazituoja didžiagalvę bajorę (Centaurea scabiosa)

Tai daugiametis 10–75 cm aukščio augalas, gausiai apaugęs trumpais, rudais liaukiniais plaukeliais. Stiebas rusvas arba rausvas, iki 8 mm skersmens, sustorėjusiu pamatu, trikampiškai kiaušiniškais ir lancetiškais, gana gausiais lapais.

Žiedynas ilgas, negausiažiedis. Pažiedės lancetiškos, tokio pat ilgio kaip žiedai. Taurelės segmentai rudi, odiški, plaukuoti, kiekvienas su 2 danteliais. Vainikėlis rausvai gelsvas, iki 2 cm ilgio, kiek plaukuotas; viršutinė lūpa dviskiautė, apatinė – triskiautė; skiaučių kraštai smulkiai dantyti. Kuokeliai prisegti 3–6 mm atstumu nuo vamzdelio pamato, jų koteliai prie pamato tankiai apaugę paprastais plaukeliais, o viršutinė dalis plika arba liaukinga; apatiniai kuokeliai ilgesni už viršutinius. Liemenėlis liaukingas; purka geltona.

Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Dauginasi sėklomis, kurias išnešioja vėjas ar vanduo.

Parazituoja ant didžiagalvių bajorių (Centaurea scabiosa) šaknų ir kai kurių kitų graižažiedžių.

Paplitimas ir augavietės redaguoti

Natūraliai paplitusi Vakarų ir Vidurio Europoje, Rytų Europos pietinëje dalyje, Pietvakarių ir Centrinėje Azijoje. Lietuvoje labai reta, aptikta Trakų, Panevėžio, Kėdainių rajonuose.

Auga sausose ir normalaus drėgnumo upių ir upelių šlaitų pievose, ten, kur auga parazituojami augalai. Šviesomėgis.

Apsauga redaguoti

Didžioji džioveklė į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta 2007 m.[1]

Augalui grėsmę kelia parazituojamų augalų nykimas bei nešienaujamos ir neganomos pievos, kurių storas sudžiūvusios žolės sluoksnis neleidžia didžiosioms džioveklėms augti ir žydėti.

Literatūra redaguoti

  • Lietuvos TSR Flora, Lietuvos TSR mokslų akademija (dab. Lietuvos mokslų akademija), Vilnius, Mokslas, 1971, V tomas, 494–495 p.

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Lietuvos raudonoji knyga. Red Data Book of Lithuania, Vilnius, 2007, 502 p.