Didžialapė rafija
| Didžialapė rafija | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Didžialapė rafija | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Raphia farinifera (Gaertn.) Hyl. |
Didžialapė rafija (Raphia farinifera) – rafijų rūšis, kilusi Madagaskare, taip pat auganti rytinėje Afrikos pakrantėje, pelkėtuose miškuose ar upių pakrantėse.[1]
Paprastai turi kelis kamienus, 2–9 m aukščio, kamieno šonai padengti lapkočių likučiais, tarp kurių esantys tarpai padengti ilgais tamsiais plaušais. Lapai vieni didžiausių palmių tarpe, yra plunksniški, iki 9–10 m ilgio. Lapkočiai ties pamatų spygliuoti. Lapų lapeliai ilgi lancetiški, galiukai smailėjantys, 1–2 m ilgio. Pamatiniai siauri ir labai spygliuoti, centriniai didesni ir mažiau spygliuoti, o viršūniniai labai trumpi ir beveik bespygliai.
Žiedai vienalyčiai, išsidėstą ant vienanamių individų, formuojasi ant 40–50 m. amžiaus kamienų vieną kartą gyvenime. Žiedai išsidėstę viršūnėse aiškiai šakotuose žiedynuose, kurių viršutinėje dalyje būna keletas vyriškų žiedų. Šis rūšis kaip ir kitos rafijos yra monokarpinė – kamienas dera vieną kartą gyvenime. Užauginęs vaisius kamienas žūva, o iš šaknų sistemos vėliau atauga nauji ūgliai.
Vaisiai dideli, kiaušiniški, vištos kiaušinio dydžio. Jie smailiaviršūniai, padengti kietais, blizgančiais, raudonrudžiais užsiklojančiais žvynais.
Šios palmės mėgsta šlapius dirvožemius tropinio ir subtropinio klimato kraštuose, auga saulėkaitoje. Tinka auginti soduose ir parkuose dėl savo didumo.[2]
Ugandoje pastebėta, kad šimpanzės valgo pūvančią šios rafijos rūšies šerdį. Manoma, kad jos mėgsta šerdį dėl natrio jonų gausos.[3]
Panaudojimas redaguoti
Augimo šalyse šią rafiją naudoja pluošto gavyboje. Iš pluošto pina demblius, pintines, skrybėles ir pan. Pluoštas plačiai naudojamas sodininkystėje ir gėlininkystėje.
Iš tvirtų ir labai lanksčių sudėtinių lapų lapkočių gamina baldus, juos naudoja namų statybose. Lapkočiai pakeičia bambuką. Šias palmes naudoja vietiniai tabako augintojai, jie šių palmių lapus sudalina į ilgas siauras juosteles, ant kurių džiausto besifermentuojančius tabako lapus.[4]
Iš kamienų šerdies išgauna sago tipo miltus, nes šerdis prieš žydėjimą turi labai daug krakmolo.
Dar besivystantys lapų lapeliai turi vaškiškos medžiagos, kurią vietiniai gyventojai naudoja grindų ar batų tepalui gaminti.
Nuorodos redaguoti
- ↑ The Raffia palm Raphia farinifera (Gaertn.) Hyl. Archyvuota kopija 2012-05-18 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Palms. Raphia farinifera
- ↑ Reynolds V, Lloyd AW, Babweteera F, English CJ (2009) Decaying Raphia farinifera Palm Trees Provide a Source of Sodium for Wild Chimpanzees in the Budongo Forest, Uganda. In: PLoS ONE 4(7)
- ↑ Atuhe D. (2010) Utilisation of Rafia farinifera by the Biiso community in Budongo sub-county.[neveikianti nuoroda]