Dendrochronologija
Dendrochronologija – mokslas pagrįstas medžių rievių analize. Dendrochronologijos mokslas sukurtas XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Mokslas apima datuotų metinių medžio rievių informacijos išgavimą ir jos taikymą aplinkos ir istoriniams tyrimams.
Trumpa dendrochronologijos istorija redaguoti
Mokslo istorija siekia XIX a. Dendrochronologijos mokslą išplėtojo JAV astronomas A. E. Douglass, kuris įkūrė Medžių rievių tyrimo laboratoriją Archyvuota kopija 2006-08-23 iš Wayback Machine projekto. Arizonos universitete. Jis yra laikomas šio mokslo įkūrėju. Lietuvoje pirmieji dendrochronologijos tyrimai atlikti habil. dr. T. Bitvinsko 7-ajame XX a. dešimtmetyje. Šiuo metu dendrochronologiniai tyrimai Lietuvoje atliekami VDU Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos tyrimo centro Dendroklimatologijos ir radiometrijos grupėje ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Dendrochronologijos laboratorijoje. Šios grupės užuomazgos Kaune siekia 1968 m., kuomet sausio 1 d. Lietuvos botanikos institute buvo įkurta dendroklimatochronologinių tyrimų grupė.
Dendrochronologijos mokslo pagrindai redaguoti
Dendrochronologijos mokslas yra tampriai susijęs su medžių savybe vidutinio klimato sąlygomis kasmet suformuoti po vieną metinę rievę. Kadangi, medžio produktyvumą lemia įvairūs aplinkos veiksniai ir individualios medžio savybės, metinių rievių plotis, medienos tankis bei kiti jos parametrai kasmet kinta. Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai siauros rievės susiformuoja dėl sausrų ir šaltų žiemų poveikio, o švelnios žiemos ir pakankamas vegetacijos sezono kritulių kiekis nulemia plačių rievių formavimasi.
Dendrochronologijos mokslo šakos redaguoti
Sąlygiškai dendrochronologijos mokslas skirstomas į dendrochronologiją plačiaja prasme – medžių rievių datavimo mokslą ir dendrochronologiją siaurąja prasme, suprantamą kaip dendrochronologijos mokslo šaką, kuri naudoja metines rieves nežinomo amžiaus medienos datavimui, pvz., fosilinės medienos, architektūrinės medienos [datavimo pradininkas Lietuvoje Brukštus Vytautas[Mokslas ir Gyvenimas,1987.Nr.7.p.10-12.], archeologijoje, menotyroje ir kt. Dendrochronologija tampriai siejasi su radioanglies datavimo metodais. Dendrochronologija plačiaja prasme skirstoma į daugelį smulkesnių mokslo šakų:
- dendroklimatologiją (klimato veiksnių poveikio medžių prieaugiui tyrimai),
- dendrohidrologiją (hidrologinių upių ir ežerų pokyčių indikacija),
- dendroglaciologiją (ledynų kitimų – išsiplėtimų ir susitraukimų tyrimai),
- dendrochemiją (cheminių elementų ir stabiliųjų izotopų tyrimus medžių rievėse) ir kitas mokslo šakas.
Be to, dendrochronologijos mokslas naudojamas klimato rekonstrukcijai ir antropogeninių aplinkos pokyčių vertinimui.