Delnakauliai
Delnakauliai (lot. ossa metacarpi) – rankos plaštakos penki ilgieji kaulai. Kiekvienas delnakaulis turi kūną (corpus ossis metacarpalis pollicis) ir du galus. Artimesnis galas vadinamas pamatu (basis ossis metacarpalis pollicis), o tolimesnis – galva (caput ossis metacarpalis pollicis).
Rankos nykščio delnakaulis yra trumpiausias ir storiausias, smiliaus – ilgiausias. Delnakauliai su raumenų grupėmis ir pirštų ilgųjų raumenų sausgyslėmis sudaro delną.
I delnakaulis (os metacarpi primum) redaguoti
Jis yra stambiausias, jo pamate matyti balno pavidalo paviršius susinerti su riešo didžiojo daugiakampio tokiu pačiu paviršiumi.
II delnakaulis(os metacarpi secundum) redaguoti
Jis yra pats ilgiausias, jo pamatas giliai įdubęssusinerti su riešo mažuoju daugiakampiu, o iš šonų yra po laukelį, kuriuo liečiasi su gretimais delnakauliais. Kiti delnakauliai tolydžio trumpėja.
III delnakaulis (os metacarpi tertium) redaguoti
Jo pamatas jungiasi su riešo galviniu kaulu ir su gretimais delnakauliais, jo išorinėje (radialinėje) pusėje kyšo ylinė atauga (processus styloideus ossis metacarpi tertii)
IV delnakaulis (os metacarpi quartum) redaguoti
Jo pamatas viduriniu laukeliu jungiasi su riešo kablinio kaulo lateraline puse, o šoniniais laukeliais - su gretimais delnakauliais. Nuo III delnakaulio jis skiriasi tuo, kad neturi ylinės ataugos.
V delnakaulis (os metacarpi quintum) redaguoti
Jis yra pats trumpiausias iš visų delnakaulių. Jo pamatas jungiasi su riešo kablinio kaulo medialine puse ir IV delnakauliu, o nugarinėje pusėje turi neryškų gumburėlį.
Literatūra redaguoti
- Žmogaus anatomija, I tomas – G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008 m
- Interactive Atlas of Human Anatomy 3.0