Delila, Dalilė (hebr.דְּלִילָה‏‎) – Senojo Testamento veikėja, minima Teisėjų knygoje, izraelitų teisėjo Samsono mylimoji filistinė.[1]

Gustave Moreau „Delila“ (apie 1896 m.)

Pasakojama, kad filistinų didžiūnai atvykę pas Delilą ir prašę, kad ši suviliotų Samsoną ir išgautų iš jo, kodėl šis toks stiprus. Už tai kiekvienas pažadėjęs po vienuolika šimtų sidabro šekelių. Pirmuosius tris kartus Samsonas Delilai tikrosios savo jėgos paslapties nepatikėjęs, tačiau ketvirtąjį, netekęs kantrybės, atskleidęs, jog nenugalimumo šaltinis esą plaukai. Tuomet Delila išsiuntusi pašaukti filistinų didžiūnų. Šie, sužinoję, kad Delilai Samsonas patikėjęs savo paslaptį, atskubėję pas ją su pinigais rankose. Samsoną Delila užmigdžiusi ant savo kelių ir, pasišaukusi vyrą, liepusi nukirpti jam septynias plaukų garbanas.[2] Samsonas netekęs savo galios ir patekęs filistinų nelaisvėn.[1]

Mene Delila vaizduojama kerpanti Samsono plaukų garbaną.[1] Delilos vardas tapęs geidulingos, klastingos moters sinonimu.[3]

Išnašos redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Delila. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-18.
  2. Teisėjų knygos 16 skyrius. BIBLIJA arba ŠVENTASIS RAŠTAS. Ekumeninis leidimas. – Vilnius: Lietuvos Biblijos draugija, 1999.
  3. Delilah. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-09-18.