Danijos pilietybės teisė

Danijos pilietybės teisė yra teisės aktų, pagal kuriuos suteikiama Danijos pilietybė, visuma. Ji daugiausiai remiasi ius sanguinis principu. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys Danijos pilietybės teisę yra Danijos Konstitucija (Danmarks Riges Grundlov, 1953 m.), Danijos pilietybės konsoliduotasis įstatymas Archyvuota kopija 2011-12-26 iš Wayback Machine projekto. (Bekendtgørelse af lov om dansk indfødsret), kurio naujausia redakcija priimta 2004 m., ir Užsieniečių konsoliduotasis įstatymas Archyvuota kopija 2010-12-30 iš Wayback Machine projekto. (Bekendtgørelse af udlændingeloven, 1993 m.), atnaujintas 2009 m.

Institucijos

Pagrindinė institucija, sprendžianti su pilietybe susijusius klausimus yra Danijos Pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministerija (Udlændinge- og Integrationsministeriet). Kitos svarbios institucijos – Danijos Teisingumo ministerija Archyvuota kopija 2011-12-07 iš Wayback Machine projekto. (Justitsministeriet), Imigracijos tarnyba (Udlændingestyrelsen) ir savivaldos vienetai.

Gyventojai

Danijoje šiuo metu gyvena apie 5 mln. gyventojų. Maždaug 542 738 žmonių, 9,8 % visų Danijos gyventojų, yra užsienio piliečiai. nuo 1980 metų ne Vakarų šalių kilmės imigrantų ir palikuonių skaičius išaugo apie 312 000 asmenų. Vakarų šalių kilmės imigrantų ir palikuonių skaičius padidėjo nuo 1980 m. iki 2010 m. vos 78 000 žmonių.

Danijos pilietybės įgijimas

Danijos pilietybė gali būti įgyjama vienu iš šių būdų:

• automatiškai nuo gimimo (filiacija), jei tėvai arba vienas iš tėvų yra Danijos pilietis ir yra gimęs Danijoje;
• automatiškai, jei asmuo (vaikas) įvaikintas iki 12 metų amžiaus;
• deklaracijos būdu, jei yra iš Šiaurės šalių pilietis. Šiaurės šalys yra Suomija, Islandija, Norvegija ir Švedija;
• natūralizacijos būdu pagal įstatymą.

Danijos pilietybės netekimas

Danijos pilietybę galima prarasti vienu iš būdų:

• automatiškai, jei asmuo savo noru įgyja kitos šalies pilietybę (ar po paraiškos pateikimo, arba išrinktas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje šalyje);
• automatiškai santuokos nesudaręs vaikas iki 18 metų amžiaus įgyja kitos valstybės pilietybę, jei vienas iš tėvų ar globėjų įgyja pilietybę vienu iš pirmame punkte nurodytų atvejų, išskyrus kai vienas iš tėvų išlaiko Danijos pilietybę ir dalijasi vaiko globa;
• automatiškai asmuo sulaukęs 22 metų, jei įgijo Danijos pilietybę gimstant, bet nebuvo gimęs Danijoje, ir niekada joje negyveno, išskyrus kai:

1. asmuo būtų laikomas nepiliečiu (apatridu);
2. pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministro įsakymu tam tikras asmuo gali pateikti prašymą, užpildytą anksčiau nei asmeniui sukako 22 metai, dėl Danijos pilietybės išsaugojimo;
3. asmuo gyveno kitoje Šiaurės šalyje ne mažiau kaip 7 metus.

• teismo nutartimi, jei asmuo įsigijo Danijos pilietybę dėl apgaulingo elgesio, t. y. pateikęs neteisingus duomenis ar nuslėpęs tam tikrą informaciją;
• teismo nutartimi, jei asmuo pripažįstamas kaltu pažeidęs vieną ar daugiau Danijos baudžiamojo kodekso 12 ir 13 straipsnių nuostatų, išskyrus jei asmuo liks be pilietybės.
• Danijos pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministro pritarimu asmeniui, kuris yra arba pareiškė norą tapti užsienio šalies piliečiu, gali būti panaikinta Danijos pilietybė.

Natūralizacija

Danijos pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu:

• asmuo, norintis tapti piliečiu, turi turėti nuolatinės gyvenamosios vietos statusą Danijoje, išskyrus keletą aplinkybių (pvz., įvaikinti vaikai). Tačiau ne Europos Sąjungos pilietis, siekiantis nuolat gyventi Danijoje, turi turėti bent 2,5 metų darbo stažo net jei turi pakankamai pajamų iš kitų šaltinių. Tai reiškia, kad nuolatinį darbą turintis asmuo atitinka reikalavimus, o asmuo, kuris yra laisvai samdomas ir dirba tik kelis mėnesius per metus, tačiau uždirba dideles sumas, negali gauti leidimo.
• 9 metus nuolat gyventi Danijoje, su apribotomis sąlygomis gyventi 1 metus arba 2 metus kitoje šalyje, esant ypatingoms aplinkybėms (mokymosi, šeimos ligos ir pan.). Nepertraukiamo gyvenimo šalyje cenzas nėra aiškiai apibrėžtas, tačiau reikia deklaruoti išvykimą, kuris tęsiasi ilgiau nei 14 dienų.
• 8 metus nepertraukiamai gyventi Danijoje, jei yra be pilietybės arba pabėgėlis.
• Kiekvieni santuokoje su Danijos piliečiu pragyventi metai sumažina reikalavimą pragyventi 9 metus vieneriais metais, bet ne daugiau kaip 3 metais. Pavyzdžiui, asmenys, kurie yra susituokę 3 metus su Danijos piliečiais, Danijoje turi išgyventi bent 6 metus. Vienerių metų gyvenimo kartu iki santuokos laikotarpis yra skaičiuojamas kaip santuokoje gyventas laikas.
• Yra speciali ir retai minima išlyga, pagal kurią leidžiama ilgiau kaip 1 ar 2 metus nebūti Danijoje: 1) jei asmuo yra susituokęs su Danijos piliečiu. Bendras nuolatinio gyvenimo laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 metai ir turi viršyti viso nebuvimo šalyje laikotarpį 2) ir (arba) santuoka trunka ne mažiau kaip 2 metus arba nuolatinio gyvenimo Danijoje laikotarpis yra trumpesnis kaip 10 metų negu santuokoje bei 1 metų gyvenimas kartu prieš santuoką. Vis dėlto vienas iš sutuoktinių turi turėti leidimą arba nuolatos gyventi Danijoje;
• jei asmuo yra susituokęs su Danijos piliečiu, kuris turi dirbti užsienio šalyje atstovaudamas Danijos interesams: tokiu atveju nebuvimo Danijoje laikotarpis gali būti laikomas kaip praleistas Danijoje.

Dviguba pilietybė

Danijos pilietybės įstatyme dviguba pilietybė nėra įteisinta. Tačiau yra keletas išimčių:

• jei asmuo gimė Danijos piliečiui šalyje, kuri suteikia pilietybę pagal jus soli;
• Danijos pilietis, kuris susituokia su užsienio valstybės piliečiu ir įgyja sutuoktinio pilietybę, neprivalo atsisakyti Danijos pilietybės;
• vaikas, gimęs užsienyje Danijos piliečiams ir įgyja gimimo šalies pilietybę, gali išlaikyti dvigubą pilietybę iki 22 metų amžiaus. Prieš sukankant 22 metų amžiui, asmuo turi kreiptis dėl pilietybės išlaikymo. Jei asmuo nepareiškia noro, pilietybė prarandama.

Danijos pilietybės įgijimo procesas

Danijos pilietybės įgijimo procesas yra pakankamai ilgas ir reikalauja iš pareiškėjo tam tikrų įsipareigojimų. Pareiškėjas turi pasirašyti deklaraciją, kurioje prisiekia ištikimybę ir lojalumą Danijai ir deklaruoja savo norą išmanyti Danijos teisės aktus bei gerbti pagrindinius Danijos teisės principus. Pagal kitą reikalavimą jis turi galėti save išlaikyti finansiškai ir nebūti gavęs socialinės ar valstybės paramos ilgiau kaip šešis mėnesius per pastaruosius penkerius metus. Galiausiai, prieš suteikiant Danijos pilietybę, reikia įrodyti danų kalbos įgūdžius pateikiant tam tikrą sertifikatą. Taip pat privaloma įrodyti savo žinias apie Danijos visuomenę ir danų kultūrą bei istoriją išlaikius pilietiškumo testą, kuris paprastai vyksta du kartus per metus. Prašymo nagrinėjimo procesas paprastai trunka 18 mėnesių. Tada dar 3 mėnesius užtrunka, kol pareiškėjas įtraukiamas į sąrašą, kuris turi būti svarstomas Danijos Parlamente (Folketinge). Priėmus prašymą dėl pilietybės išsiunčiamas laiškas, kuriame pateikiama informacija, jog pareiškėjas yra įtrauktas į natūralizacijos būdų siekiančių įgyti pilietybę asmenų sąrašą. Tada Parlamentas priima sprendimą, ar patvirtinti pareiškėjo prašymą dėl Danijos pilietybės. Danijos Parlamentui tokie sąrašai paprastai pateikiami du kartus per metus – tik balandžio ir spalio mėnesiais.

Šaltiniai

1. Danijos Konstitucija, anglų k..
2. The Conctitutional Act of Denmark, 5 April 1953, anglų k.^{[neveikianti nuoroda]}.
3. Danijos pilietybės įstatymas, anglų k. Archyvuota kopija 2011-12-26 iš Wayback Machine projekto..
4. Danijos pilietybės įgijimas, anglų k..
5. Regions of Denmark.
6. Danish nationality law.
7. Dviguba pilietybė Danijoje.
8. [1] Archyvuota kopija 2011-12-15 iš Wayback Machine projekto., Ministry of refugee, immigration and integration affairs, Statistical overwiev of integration: population, education, and emplyment. Special chapter on children and youngsters, Denmark, 2010.
9. [2], Danų kalbos testavimo politika.

Nuorodos

1. Danijos Imigracijos tarnybos oficiali svetainė, anglų k..
2. Danijos Pabėgėlių, imigracijos ir integracijos reikalų ministerijos oficiali svetainė, anglų k. Archyvuota kopija 2008-05-01 iš Wayback Machine projekto..
3. Integracijos įstatymas, anglų k..
4. Oficialus puslapis, skirtas užsienio piliečiams, anglų k..
5. Oficialus Danijos Teisingumo ministerijos tinklalapis, anglų k..
6. Oficialus Danijos Parlamento tinklalapis, anglų k. Archyvuota kopija 2011-09-02 iš Wayback Machine projekto..

Išnašos

,