Džima
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Gibės gentinė valstybė: Jimma | |
|---|---|
| Šalis | Džima zona |
| Tautos | oromo |
| Laikotarpis | 1790–1932 m. |
| Miestai | Džima |
| Valdovai | moti |
| |
Džima (Jimma) – istorinė valstybė pietvakarių Etiopijoje, Gibės regione, egzistavusi XVIII-XX a. ir valdyta oromo tautos.
Geografija redaguoti
Valstybė buvo įsikūrusi į vakarus nuo Gibės ir į šiaurę nuo Godžaro upių. Į vakarus nuo jos buvo Limu-Enarėja, į pietvakarius - Goma ir Gera, į rytus - Džandžeras, o į pietryčius - Garo.
Istorija redaguoti
Iki XVI a. II pusės oromo migracijų teritorija priklausė galingai Kafos valstybei. Kuomet šias teritorijas užėmė oromo, jie čia pamažėle kūrėsi, bet centrinė valdžia nesusiformavo.
XVIII a. pabaigoje oromo ėmė formuoti valstybę, kurios tarybos rinkosi Hulės gyvenvietėje. Vėliau iškilo kitas svarbus prekybinis centras Hirmata (vėliau - Džimos miestas), kuris tapo svarbiausiu miestu prekybiniame kelyje, jungusiame Kafą ir Ševą, sugebėjusiu nukonkuruoti kaimyninės Enarėjos Saką.
1830 m., valdant Abba Džifarui, valstybė priėmė islamą. Valdant Abba Gomol (1862–1878) Džima vykdė ekspansiją, kurios metu laikinai užėmė kaimyninį Džandžerą, užkariavo Garo.
Tai buvo vienintelė valstybė Gibės regione, kuri be karo pakluso Etiopijos imperatoriui Menelikui II, tapdama Etiopijos vasale. Ji padėjo Etiopijai užkariauti kaimynines valstybes Kulo (1889), Velaitą (1894) ir Kafą (1897).
1932 m., mirus Džimos valdovui Abba Džifar II, valstybė galutinai aneksuota ir inkorporuota į Etiopijos imperiją.