Džiamanas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Akanų valstybė: Gyamaan | |
|---|---|
| |
| Šalis | Zanzanas, Brong-Ahafas |
| Tautos | brongai |
| Laikotarpis | 1450-1895 |
| Miestai | Amanvi, Bonduku |
| Valdovai | Džiamanhene |
| |
Džiamanas (Gyaaman ar Jamang) – istorinė valstybė XV–XIX a. egzistavusi Aukso kranto regione, dabartinės Ganos ir Dramblio Kaulo Kranto pasienyje. Jos užimamos teritorijos buvo Džiamano šiaurės rajonas ir Džiamano pietų rajonas (Ganos Brongų-Ahafo regione) ir Bonduku bei Tandos rajonai (Dramblio Kaulo Kranto Zanzano regione). Svarbiausi jos kūrėjai buvo akanai brongai, tačiau valstybėje svarbų vaidmenį vaidino ir kitos etninės grupės, kaip djulai, kulangai, ligbiai, nafanrai.
Raida redaguoti
Brongai buvo išeiviai iš senesnės Bono valstybės toliau rytuose, iš kurios jie migravo į vakarus. XV a. viduryje įsitvirtinę Bijos aukštupyje, jie nukariavo ir asimiliavo vietos gyventojus kulangus, nafanus, ligbius, hvelus. Čia įsitvirtino vado džiamanhene valdžia. Džiamanhene valdė iš Amanvi gyvenvietės, nors ekonomiškai daug labiau klestėjo Bonduku miestas, kuriame vyravo musulmonų djulų etninė grupė. Svarbūs valstybėje buvo ir keturių provincijų valdytojai, vyriausiojo vado valdžią pripažinę tik nominaliai.
XIX a. Džiamaną nukariavo Ašantis, tačiau netrukus valstybė išsilaisvino, nes Ašantis pralaimėjo britams. 1888 m. Džiamano valdovas Agjemanas pasirašė sutartį su Prancūzija, paversdamas valstybę protektoratu. Tiesa, prancūzai nesugebėjo apginti savo teritorijos, ir Džiamaną 1895 m. nusiaubė Samorio Turės pajėgos. Galiausiai prancūzams pavyko nugalėti Samorio Vasulu imperiją, ir 1897 m. Džiamano likučiai buvo inkorporuoti į Prancūzijos Vakarų Afriką. Džiamanhene išlaikė dvasinę valdžią ir dinastinę liniją brongų tarpe.