Cupressus gigantea

Cupressus gigantea

Cupressus gigantea rūšies individas, žinomas vardu kaip ‘kiparisų karalius’

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Kiparisiniai ( Cupressaceae)
Gentis:	Kiparisas ( Cupressus)
Rūšis:	Cupressus gigantea ( Cupressus gigantea)

Binomas

Cupressus gigantea
W.C.Cheng & L.K.Fu, 1975

Sinonimai^[1]

Cupressus torulosa var. gigantea (W.C.Cheng & L.K.Fu) Farjon

Cupressus gigantea – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kiparisų (Cupressus) genties visžalių medžių rūšis.

Taksonomija redaguoti

Anksčiau šie medžiai buvo laikomi himalajinių kiparisų (Cupressus torulosa) varietetu, tačiau dalis biologų juos išskiria į atskirą rūšį. Bet morfologiniai abiejų rūšių skirtumai nedideli. Cupressus gigantea turi storesnes – 1,5-2 mm galutines šakas su glaudžiai prisitvirtinusiais, rombiškai gyslotais lapeliais. Bet vėliau surinkus keletą kolekcijų, iš kurių buvo matyti, kad C. gigantea populiacijose ir net atskirų individų galutinių šakelių storis gali skirtis, su kai kuriuose medžiuose su esančiomis plonomis šakelėmis. Abiejų taksonų žiedadulkės ir kankorėžėliai panašūs. Gali būti, kad Cupressus gigantea yra tik himalajinių kiparisų (C. torulosa) kseromorfinis variantas.^[1]

Dėl Cupressus gigantea statuso, jį laikyti atskira rūšimi ar himalajinių kiparisų (Cupressus torulosa) porūšių iki šiol vyksta diskusijos, tad tolesnis šio taksono statusas yra neaiškus. Norint tiksliau nustatyti šio taksono statusą, gali prireikti tyrimų, paremtų genetine analize, o ne vien herbariumo rinkinių pagrindu apibūdinant nežymius morfologinius skirtumus.^[1]

Morfologiškai artimiausios kitos rūšys:^[2]

Cupressus torulosa – himalajiniai kiparisai;
Cupressus chengiana;

Paplitimas redaguoti

Cupressus gigantea savaime paplitę Azijos žemyne. Auga aštuoniose ar dešimtyje,^[1] pietrytinio Tibeto (Kinija) ir šiaurės vakarinės Junano provincijos vietovių. Išsimėtę medžiai aptinkami Tsangpo upės slėnyje, maždaug nuo 93° iki maždaug 96° rytų ilgumoje, ir kaip manoma, jie auga Junanio provincijos Dekeno apskrityje palei Lankango upę (taip vadinamas Mekongo upės aukštupys Kinijoje). Taip pat jie auga ‘Niang’ ir ‘Niz’ upių slėniuose.^[2]

Pagrindinė rūšies populiacija auga nedidelėje 512 km² teritorijoje maždaug 3 000-3 400 m aukštyje, bet pavieniai individai gali būti aptinkami ir didesnėje – 38 688 km² aplinkinėje teritorijoje. Populiacija stabili, bet medžiai reti. Kaip priskaičiuojama, savaiminio jų augimo regione auga apie 5 000 brandaus amžiaus medžių.^[1]

Klimatas redaguoti

Ši rūšis aptinkama išsimėčiusiuose pavieniuose medynuose ar giraitėse, su nedaugeliu kitų didelių krūmų, apsuptuose atvirų sausų krūmynų. Dažniausiai auga ant rytinių šlaitų ir dažnai sezoniškai ganomuose. Auga smėlingose arba akmenuotose fliuvioglacialinėse nuosėdose arba šlaituose virš klitinių uolienų. Augimo regione klimatas yra sezoninis (rytų musoninis, iš vakarų pučia sausi vėjai nuo Tibeto plynaukštės), žiemos šaltos. Per metus čia iškrenta mažiau nei 500 mm kritulių. Lietingas metas birželio-rugsėjo mėn.^[1]

Aukštis redaguoti

Brandaus amžiaus individai užauga 25-50 m aukščio ir su 100–600 cm skersmens kamienais.^[2]

Njingči (arba Linži) prefektūroje, augančių ant kalno šlaito, kuris 3040 m virš jūros lygio, auga beveik 1000 šių kiparisų. Čia vidutinis šios rūšies kiparisų aukštis 50 metrų, o vidutinis jų kamienų skersmuo – 1 metras.^[3]

Žinomiausias rūšies individas augantis Njingči prefektūroje 7 kilometrai į pietryčius nuo Baji miesto, yra beveik 50 metrų aukščio, o jo skersmuo – 5,8 metro. Jam apie 2500 metų. Jį apjuosti susikibus rankomis gali 12 suaugusių žmonių,^[3] todėl Kinijoje jis vadinamas ‘kiparisų karaliumi’ arba pinyin k. ‘Bóshù wáng’, tibetiečiai jį vadina ‘medžių Dievu’ , arba nuo kaimiškos vietovės kurioje auga, žinomas kaip ‘Badžio kiparisu’. Aplink šį kiparisą 0,1 km² plote auga daugiau brandaus amžiaus Cupressus gigantea, kurių vidutinis aukštis 44 m.