Cinoberinė šlakabudė

Cinoberinė šlakabudė (lot. Cystoderma cinnabarinum, sin. C. terreyi) – pievagrybinių (Agaricaceae) šeimos, šlakabudžių (Cystoderma) genties grybų rūšis.

• Augimo vieta

Spygliuočių, lapuočių, mišrieji miškai, tarp samanų.

• Augimo laikas

Vasara, ruduo.

• Pagrindiniai požymiai

Kepurėlė grūdėta, lakšteliai balsvi, kotas pašiurpęs, su žiedu.

Vaisiakūniai nedideli. Kepurėlė 3–6 cm skersmens, iš pradžių kūgiška, vėliau iškili, senų paplokščia, kartais netaisyklingai išlankstytais kraštais, retai didesnė, smulkiai grūdėta, karpota, geltonai, oranžiškai raudona. Lakšteliai gelsvai balti, dantytais pakraščiais, priaugtiniai. Kotas 4–8×0,4–1 cm, su žiedu, žemiau jo kepurėlės spalvos, prie kepurėlės baltas, grūdėtas, žvynuotas, prie lakštelių tik baltai taškuotas, į pagrindą storėjantis. Trama plona, gelsva, rusva, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos mažos, 3,5–5×2,5–3,5 μm, neamiloidinės.

Būdingi požymiai: kepurėlė ir kotas grūdėti, šiurkštūs, geltonai oranžiškai raudoni.

Auga pavieniui, retai grupelėmis. Valgoma, bet menkavertė, kai kurie mikologai nurodo, kad nevalgoma. Labai dažna.

Literatūra

Lietuvos grybų atlasas, Vincentas Urbonas, Kaunas, Lututė, 2007, ISBN 978-9955-692-59-1, 209 psl.