Chorioiditas (sen. gr. chorion – plėvelė) – akies gyslainės uždegimas. Beveik visada jis būna infekcinės kilmės, rečiau – toksinės alerginės kilmės; mikroorganizmai patenka per kraują arba iš išorės per kiaurines akies obuolio žaizdas. Esant lėtinei infekcijai (tuberkuliozei, sifiliui ir kt.) procesas apima ir tinklainę. Gyslainėje susidaro vienas arba keletas infiltratų, kurių vietoje išnyksta normalus gyslainės audinys. Pasveikus akies dugne visam laikui lieka įvairaus dydžio ir formos balti židiniai su pigmentu pakraščiuose.

Chorioiditas, sukeltas ūminės pūlinės ir virusinės infekcijos, po kurio laiko pereina į endoftalmitą, vėliau – į panoftalmitą. Esant centriniams chorioretinitams, kurie apima geltonosios dėmės sritį, atsiranda nepraeinantys regėjimo sutrikimai.

Chorioidito gydymas priklauso nuo ligos rūšies.[1]

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ChorioiditasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, II t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1977. T.II: Bangladešas-Demokratinis, 415 psl.