Chmelnyckio sritis
|
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Chmelnyckio sritis (ukr. Хмельницька область arba Хмельниччина; iki 1954 m. vadinosi Podolės Kameneco sritimi) – Ukrainos sritis, esanti šalies vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Žytomyro, Rivnės, vakaruose su Ternopilio, pietuose su Černivcių, rytuose su Vinycios sritimis. Administracinis centras – Chmelnyckis.
| Chmelnyckio sritis ukr. Хмельницька область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Ukraina
| ||||||
| Administracinis centras | Chmelnyckis | ||||||
| Rajonai | 20 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 6 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 7 | ||||||
| Įkūrimo data | 1937 m. rugsėjo 22 d. | ||||||
| Gubernatorius | Dmytras Habinetas Дмитро Габінет | ||||||
| Gyventojų | 1 367 892 (14) | ||||||
| Plotas | 20 645 km² (19) | ||||||
| Tankumas | 66 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | +380 38 | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
 Vikiteka |
Chmelnyckio sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Plotas
Srities plotas 20 645 km², tai sudaro 3,41 % Ukrainos teritorijos ir užima 18 vietą pagal plotą tarp šalies sričių. Teritorija driekiasi 256,2 km iš šiaurės į pietus ir 192,5 km iš vakarų į rytus. Siaura Černyvcių sritis (10 km) skiria nuo Moldovos sienos. Iki Lenkijos sienos atstumas 165–240 km.
Vandens telkiniai
Per srities teritoriją prateka 120 upių, ilgesnių nei 10 km. Pagrindinė srities upė – Dniestras, pratekantis pietine riba (ilgis srityje 160 km). Svarbiausi jo intakai – Zbručė, Smotryčius, Ušica. Centrinę dalį kerta Pietinis Bugas (ilgis srityje 120 km) su intakais Bužoku, Volku, Ikva. Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui – Gorynė, Slučė, Chomora. Ežerų nedaug. Keletas nedidelių yra Gorynės baseine. Didžiausias tvenkinys – Dniestro. Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai, daugiausia Gorynės ir Pietinio Bugo baseinuose.
Smotryčiaus upė sudaro Smotryčiaus kanjoną – respublikinės reikšmės gamtos paminklą.
Reljefas
Centrinę srities dalį užima Podolės aukštuma (vyraujantis aukštis 270–370 m), kuria eina Dniepro, Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros. Šiaurės vakaruose siekia Voluinės aukštumą (aukštis iki 329 m), o šiaurėje – Polesės žemumą (200–250 m). Pietvakarius kerta Tovtro kalvagūbris, kuriame yra aukščiausia Chmelnyckio srities vieta – Velika Buhaicha (409 m). Ten paplitę karstiniai reiškiniai, yra urvų (Atlantidos, Užlučės). Pačiuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas, išraižytas Dniestro intakų slėnių.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -3 °C, vasaros – 19 °C. Per metus iškrenta 510–580 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
Dirvožemiai
Vyrauja nujaurėję nehumusingi miškastepių juodžemiai. Pietryčiuose ir Padniestėje – nujaurėję juodžemiai, pilki ir šviesiai pilki, suglėjėję dirvožemiai, šiaurėje – miškų jauriniai, sumišę su miškų karbonatiniais ir juodžemiais[1].
Augalija ir gyvūnija
Šiaurinėje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Polesės miškai (daugiausia pušynai), kurie pietuose palaipsniui pereina į miškastepes ir stepes. Stepių plotai daugiausia išdirbti, tik upių pakrantėse yra krūmų ir medžių sąžalynų. Miškai dengia 13,1 % srities ploto.
Būdingi gyvūnai: kiškiai, lapės, vilkai, šernai, stirnos, briedžiai, voverės, kiaunės, laukų graužikai. Upėse ir jų pakrantėse gyvena ondatros, ūdros, laukinės žąsys, antys.[2]
Istorija
Sritis yra istorinio Podolės regiono dalis – Podolės Kamenecas buvo Podolės sostinė, anksčiau – svarbus Rytų Europos prekybos centras.
Podolės Kameneco sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 22 d., administraciniu centru tapo Podolės Kamenecas. Naujai sudaryta sritis užėmė 20 541 km² plotą (3,3 % UTSR teritorijos), joje gyveno 1615,4 tūkst. žmonių. Į jos sudėtį įėjo 36 administraciniai rajonai, 3 srities pavaldumo miestai (Kamenecas, Proskurivas ir Šepetivka), 8 rajono pavaldumo miestai, 22 miesto tipo gyvenvietės ir 474 kaimai.
1941 m. gegužę srities centras iš Kameneco perkeltas į Proskurivą, tačiau 1941–1945 m. čia siautęs antrasis pasaulinis karas sutrikdė perkėlimo procesą. Vokiečių okupacijos metais teritoriją įėjo į Volynės-Podolės generalinę apygardą. Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos: Podolės Kameneco, Dunajivcių, Jarmolincių, Proskurivo, Letičivo, Starokostiantinivo, Antonino, Iziaslavo ir Šepetivkos.
Karo sugriautai sričiai atstatyti buvo skirta 56 mln. rublių. Iki 1950 m. atstatyta ir įsteigta 440 pramonės įmonių, o pramoninės produkcijos apimtys pasiekė 95 % ikikarinio lygio. 1954 m. sausio 16 d. UTSR aukščiausioji taryba Proskurivo miestą pervadino ukrainiečių nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei, tuo pačiu sritis įgavo Chmelnyckio vardą. 1958 m. sritis apdovanota Lenino ordinu už pasiekimus žemės ūkyje. 1962 m. Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonų: Voločysko, Gorodocko, Dunajivcių, Iziaslavo, Podolės Kameneco, Krasylivo, Letyčivo, Starokostiantynivo, Šepetivkos ir Jarmolyncių. 1965 m. rajonų skaičius padidintas iki 16-os. Srityje veikė žemės ūkio priemonių, radiotechnikos, elektronikos, kabelių, cukraus, vaisių konservų, mėsos pramonės įmonės. Produkcija buvo eksportuojama į ~50 pasaulio šalių[3].
Gyventojai
2001 m. srityje gyveno 1 430 800 gyventojų ir tai sudarė beveik 2,93 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 51 %
- kaimo gyventojų − 49 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 93,9 %
- rusai – 3,6 %
- lenkai – 1,6 %
- kiti (baltarusiai, žydai) – 0,9 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 69 žm./km².
 | ||||||
| 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 1998 m. | 2001 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 615 400 | 1 556 000 | 1 521 500 | 1 525 500 | 1 447 200 | ||
| ||||||
Administracinis suskirstymas
Chmelnyckio sritis administraciškai padalinta į 20 rajonų, yra 6 srities pavaldumo miestai, 7 rajono pavaldumo miestai, 1452 gyvenvietės.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Chmelnyckis | Хмельницький | 254,0 | |
| Podolės Kamenecas | Кам’янець-Подільський | 98,9 | |
| Šepetivka | Шепетівка | 48,2 | |
| Starokostiantynivas | Старокостянтинів | 35,0 | |
| Slavuta | Славута | 34,0 | |
| Netišynas | Нетішин | 34,0 |
| Nr. že- mė- lapy- je |
Lietuviškai | Ukrainietiškai | Administracinis centras | |
|---|---|---|---|---|
| 1 | Bilohirjos rajonas | Білогірський район Bilohirs’kyi raion |
Bilohirja | |
| 2 | Chmelnyckio rajonas | Хмельницький район Khmelnyts’kyi raion |
Chmelnyckis | |
| 3 | Čemerivcių rajonas | Чемеровецький район Chemerovets’kyi raion |
Čemerivciai | |
| 4 | Deražnios rajonas | Деражнянський район Derazhnians’kyi raion |
Deražnia | |
| 5 | Dunajivcių rajonas | Дунаєвецький район Dunaievets’kyi raion |
Dunajivciai | |
| 6 | Horodoko rajonas | Городоцький район Horodots’kyi raion |
Horodokas | |
| 7 | Iziaslavo rajonas | Ізяславський район Iziaslavs’kyi raion |
Iziaslavas | |
| 8 | Jarmolyncių rajonas | Любешівський район Lyubeshivs’kyi raion |
Jarmolynciai | |
| 9 | Krasylivo rajonas | Красилівський район Krasylivs’kyi raion |
Krasylivas | |
| 10 | Letyčivo rajonas | Летичівський район Letychivs’kyi raion |
Letyčivas | |
| 11 | Naujosios Ušycios rajonas | Новоушицький район Novoushyts’kyi raion |
Naujoji Ušycia | |
| 12 | Podolės Kameneco rajonas | Кам’янець-Подільський район Kamianets'-Podil’s'kyi raion |
Podolės Kamenecas | |
| 13 | Polonės rajonas | Полонський район Polons’kyi raion |
Polonė | |
| 14 | Senosios Syniavos rajonas | Старосинявський район Starosyniavs’kyi raion |
Senoji Syniava | |
| 15 | Slavutos rajonas | Славутський район Slavuts’kyi raion |
Slavuta | |
| 16 | Starokostiantynivo rajonas | Старокостянтинівський район Starokostiantynivs’kyi raion |
Starokostiantynivas | |
| 17 | Teofipolio rajonas | Теофіпольський район Teofipols’kyi raion |
Teofipolis | |
| 18 | Šepetivkos rajonas | Шепетівський район Shepetivs’kyi raion |
Šepetivka | |
| 19 | Vinkivcių rajonas | Віньковецький район Vinkovets’kyi raion |
Vinkivciai | |
| 20 | Voločysko rajonas | Волочиський район Volochys’kyi raion |
Voločyskas | |
| Chmelnyckio miesto taryba | Хмельницька міськрада Khmel’nyts’ka mis’krada |
Chmelnyckis | ||
| Netišyno miesto taryba | Нетішинська міськрада Netishyns’ka mis’krada |
Netišynas |
- Rajonų tarybos
- Miestų tarybos
Ekonomika
Svarbiausias šios srities verslas – pramonė. Labiausiai srityje išvystyta energetikos pramonė, tai visų pirma Netišyno mieste esanti Chmelnyckio atominė elektrinė, kuri buvo statyta prekiauti su lenkais. Taip pat srityje stipriai išvystyta maisto gamybos, žemės ūkio, mašinų gamybos, karinė bei chemijos pramonė. Iš stambiausių įmonių be branduolinės jėgainės būtų galima paminėti „Ukrelektroaparat“ gaminančią jėgos transformatorius, Podolės Kameneco žemės ūkio technikos gamyklą.
Taip pat šioje srityje aktyviai dirbma žemė. Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 % Ukrainos pramoninės produkcijos, 8,4 % cukraus, 5,5 % pieno, 4,8 % mėsos, užauginama 4,2 % grūdų, 5,4 % bulvių.
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 221,1 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,6 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 287,8 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,6 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | −66,7 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2382,7 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 831 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 164,6 |
Susisiekimas
Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai, vedantys į Centrinę Europą, Rusiją ir Juodosios jūros pakrantę. Chmelnyckio srityje yra oro uostas, aerodromas, svarbus geležinkelio tinklas.
| Maršrutas | Didesni miestai srityje | Ukrainietiška numeracija |
Tarptautinė numeracija |
Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
 Brestas –  Machačkala
|
Chmelnyckis, Letyčivas | M12 | E50 | Tarptautinis | |
| Žytomyras – Černivciai
|
Horochivas | H03 | - | Nacionalinis |
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 7136,2 km;
- 2 upių uostai (po vieną keleivniį ir krovininį);
- 51 geležinkelio stotis.
Švietimas ir kultūra
Srityje[4] yra keturi muziejai du iš jų Chmelnyckio mieste: dailės ir krašto. Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai: muzikos-dramos ir lėlių, srities filharmonija.
Apie 200 Podolės Kameneco pastatų – XV–XIX a. architektūros paminklai.
Turizmas
Bendras[5] kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 2015. Lankomiausias turistais srityje – nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“ Podolės Kamenece (ХIV – ХVI a.)
Srityje yra 3 draustiniai:
- nacionalinis istorinis-architektūrinis Podolės Kamenece;
- valstybinis istorinis-kultūrinis Mežybiže;
- valstybinis istorinis-kultūrinis Samčykuose.
Šaltiniai
- ↑ http://www.oval.ru/enc/79811.html
- ↑ http://dic.academic.ru/dic.nsf/bse/147547/%D0%A5%D0%BC%D0%B5%D0%BB%D1%8C%D0%BD%D0%B8%D1%86%D0%BA%D0%B0%D1%8F
- ↑ http://www.adm-km.gov.ua/index1.php?link=1 Archyvuota kopija 2008-05-04 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&sc_id=10&rgn_id=8[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www.ua.all-biz.info/regions/?fuseaction=adm_oda.showSection&rgn_id=8&sc_id=3[neveikianti nuoroda]