Chanaka (pers. خانگاه = Khanegah), tekė (turk. tekke) – pastatas, kuriame įsikūręs sufijų ordinas (tarika). Chanakoje meldžiamasi, atliekami ritualai, mokymai, priimami keliaujantys sufijai, islamo studentai. Atsirado IX-X amžiuje, paprastai kūrėsi šalia mečečių, medresių, dargų (sufijų kapaviečių). Chanakos buvo išlaikomos amatininkų susivienijimų, valstybės ar privačių asmenų[1]. Labiausiai paplitusios buvusios Persijos žemėse (Irane, Turkijoje, Vidurinėje Azijoje).

Chanaka Bucharoje

Pastatai chanaką sudaro didelė centrinė halė, kurioje laikomos pamaldos (salahas), bei sufistinės zikro formos (meditacija, maldos, muzika ir kt.). Gali būti celės, kur sufijai atlieka asmeninę praktiką, įkurdinami pakeleiviai ir kt.

Šaltiniai redaguoti

  1. Chanaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003