Chalafo kultūra
Chalafo kultūra arba Tell el Chalafo kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta 1899 m. ir 1912–1913 m. vokiečių archeologų tyrinėtos Tell Chalafo vietovės šiaurės rytų Sirijoje vardu.
Arealas redaguoti
Chalafo kultūra 6 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 5 tūkstantmečio pr. m. e. viduryje buvo paplitusi šiaurės Irake ir šiaurės rytų Sirijoje.
Kultūra redaguoti
Chalafo kultūros žmonės gyveno didelėse gyvenvietėse, vienas šalia kito pastatytuose apskrito plano moliniuose pastatuose. Vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Chalafo kultūrai būdinga įvairiomis spalvomis dažyta keramika, puošta geometriniais ornamentais, augaliniais ir gyvuliniais motyvais. Gyvenvietėse rasta molinių (terakotinių) moterų ir žvėrių figūrėlių, akmeninių spaudų su geometriniais piešiniais bei gyvūnų atvaizdais, varinių žiedų ir įvairių buities reikmenų.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Chalafo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 7 psl.
Nuorodos redaguoti
- Guzana – Tel Halafo vietovės pavadinimas nuo XII a. pr. m. e.
Literatūra redaguoti
- Nadja Cholidis, Lutz Martin: Kopf hoch! Mut hoch! und Humor hoch! Der Tell Halaf und sein Ausgräber Max Freiherr von Oppenheim. von Zabern, Mainz 2002. ISBN 3-8053-2853-2
- Gabriele Elsen – Mirko Novak, Der Tall Halāf und das Tall Halāf-Museum, in: Das Altertum 40 (1994) 115–126.
- Johannes Friedrich, G. Rudolf Meyer, Arthur Ungnad u. a.: Die Inschriften vom Tell Halaf. Beiheft 6 zu: Archiv für Orientforschung 1940. Nachdruck: Osnabrück 1967
- Mallowan M. E., Rose J. C. The excavations at Tall Arpachiyah. L.: 1935.
- Max Freiherr von Oppenheim: Der Tell Halaf. Eine neue Kultur im ältesten Mesopotamien. F. A. Brockhaus, Leipzig 1931.
- G. Teichmann und G. Völger (Hrsg.), Faszination Orient. Max Freiherr von Oppenheim. Forscherm Sammler, Diplomat (Köln, Max Freiherr von Oppenheim-Stiftung 2003).