Vikipedija

COVID-19 vakcina

COVID-19 vakcina arba SARS-CoV-2 vakcina (liet. SŪRS-CoV-2 vakcina) – vakcina prieš SARS-CoV-2 virusą, COVID-19 ligos sukėlėją. Pirmoji vakcina buvo registruota Rusijoje 2020 metų rugpjūtį, keliasdešimt vakcinos prototipų yra bandymų stadijoje. 2020 m. vasario mėn. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pareiškė, kad vakcinos tikriausiai nebus dar 18 mėnesių.[1] Praeityje kurtos vakcinos koronavirusinėms ligoms SARS (liet. SŪRS) ir MERS (liet. ARRS) buvo nesėkmingos. Naujojo SARS-CoV-2 viruso genomas (svarbus vakcinos kūrimui) buvo iššifruotas vos kelios savaitės po pirmųjų patvirtintų atvejų.

SARS-CoV-2 virusas

Iki 2020 m. gegužės mėnesio buvo sukurtos 159 prototipinės vakcinos, 5 jų jau buvo I–II bandymų fazėje, o 7, I fazėje.[2][3]

Pirmosios vakcinos redaguoti

 
COVID-19 vakcinavimo centro ženklas Lukiškių aikštėje, Vilniuje

2020 m. birželio pabaigoje Kinija patvirtino masiniam skiepijimui savo pirmąją vakciną, „CanSino Biologics“ sukurtą Ad5-nCoV. Ja skiepijami tik kareiviai.[4]

2020 m. rugpjūčio mėnesį masiniam naudojimui buvo patvirtinta antroji, Rusijos sukurta vakcina (Sputnik V arba Gam-COVID-Vac).[5]. Nors kitų šalių mokslininkai ir abejojo, ar ši vakcina deramai išbandyta (nebuvo paskelbta straipsnių apie jos klinikinius bandymus) [6], Rusija jau ruošėsi pagaminti ne mažiau kaip 500 milijonus dozių vakcinos penkiose valstybėse.[5]

Rugpjūčio pabaigoje naudojimui (tik didelės rizikos grupėms skiepyti) buvo patvirtinta trečioji, Kinijos firmoje Sinovac sukurta vakcina CoronaVac.[7] Tai labiau klasikinė vakcina, pagaminta iš dirbtinai augintų virusų kurie paskui užmušami (inaktyvuojami).

Gruodžio 2 d. Anglija pirmoji patvirtino masiniam naudojimui Pfizer/BioNTech vakciną, gruodžio 30 d. buvo patvirtinta AstraZeneca vakcina.[8]. Sausio 6 d. buvo patvirtinta Moderna vakcina. Iki tol ji buvo naudojama ypatingiems atvejams.[9]

Veikimo principas redaguoti

 
SARS-CoV-2 viruso sandara su „spygliais“

COVID-19 susirgęs žmogus antikūnius prieš virusą ima gaminti tik po savaitės ar dviejų. Imuninę sistemą galima parengti galimai atakai iš anksto „pristatant“ į virusą panašų objektą, prieš kurį pagaminti antikūniai tinka ir esant tikrai ligai. Tai gali būti paskirai neveiksminga viruso dalis ar ir visas virusas, bet pakeistas taip, jog skiepijamam žmogui nebūtų pavojingas. Tuomet patekęs virusas sunaikinamas greičiau nei spėja organizme išplisti. Toks yra bendras visų vakcinų, nuo seno naudojamų prieš daugelį ligų, veikimo principas.

Vykęs taikinys antikūniams yra nuotraukose gerai matomi ir pavadinimą jam pelnę koronaviruso „spygliai“.[10]

Iš COVID-19 persirgusių žmonių kraujo plazmos šiuo metu išskirti iki tol mokslui nežinomi, COVID-19 specifiškai atpažįstantys antikūniai. Bandymuose su gyvūnais (pelėmis) jie suteikia atsparumą virusui.[11]

Vakcinų tipai redaguoti

Galimi keli vakcinų tipai:[10]

Viso viruso vakcina redaguoti

Iki COVID-19, dauguma naudojamų vakcinų buvo gaminamos iš negyvų ar susilpnintų tos pačios ligos sukėlėjų. Su tokiais kartą susidūręs organizmas pagamina (ir pasiruošia gaminti daugiau) antikūnių, kurie veikia ir prieš „laukinį“ virusą.

Gaminti tokią vakciną reiškia auginti virusus, galybę jų. Kai kurie virusai gali būti auginami vištos kiaušiniuose,[10] kitiems reikia tikrų žmogaus ląstelių kultūrų. Gamyba gali trukti mėnesius. Šiai kategorijai priklauso naudojamos gripo, tymų ir kitos priešvirusinės vakcinos.

Tokią vakciną sukūrė Kinijos firma Sinovac. 2020 m. rugpjūčio pabaigoje ji tapo trečiąja oficialiai naudojimui patvirtinta vakcina.

Genetinė DNR vakcina redaguoti

Ląstelės ir pačios gali pagaminti viruso baltymus, jei gauna juos koduojančią DNR. Tokie baltymai paskui gali stimuliuoti imuninę sistemą, parengdami ją kovoti su panašiai „atrodančiu“ virusu. Svetima DNR į ląstelę savaime nepatenka, ar patenka tik labai sunkiai. Tokiai DNR įleisti membranos trumpam pažeidžiamos elektros impulsu (elektroporacija).[12]

Keletas tokių vakcinų sukurta ir naudojama veterinarijoje (šunims bei arkliams). DNR vakcina žmogui dar nė karto nebuvo sukurta. Tokia vakciną kūrė Invio.

Baltymams sintetinti būtina jog ląstelė vakcinos DNR pirmiausia perkoduotų į sintezei reikalingą informacinę RNR. Ir pačios ląstelės genome paveldėjimui naudojama DNR, nes jis daug stabilesnė (RNR lengvai suyra). DNR vakcina gali būti pagaminta greičiau nei viso viruso vakcina.

RNR vakcina redaguoti

 
Edukacinė animacija paaiškinanti Pfizer-BioNTech COVID-19 vakcinos veikimo principą

Kai kurie mokslininkai bando sutrumpinti sintezės kelią gamindami vakciną iš viruso baltymus koduojančios informacinės RNR. Gavusi tokią RNR, ląstelė iškart pradeda gaminti baltymus, perkodavimas nereikalingas. Tokia vakcina dar nė karto nebuvo galutinai sukurta, nors panaši MERS vakcina irgi jau bandoma. Tokios vakcinos yra Moderna, Pfizer & BioNTech, abi jos patvirtintos masiniam naudojimui.[8] Panašias vakcinas taip pat kūrė CureVac ir kitos firmos.

RNR nėra stabili molekulė, todėl šios vakcinos turi būti saugomos bei transportuojamos žemose temperatūrose (Pfizer reikalinga -70°C, Moderna -20°C)[8]

Virusas-nešėjas redaguoti

Virusai gerai sugeba patekti į ląstelę ir pakišti jai savo DNR. Nuo 1990 m. mokslininkai kuria modifikuotus virusus, į kurių genomą įterpti papildomi, pačiam virusui nereikalingi genai. Mažai kenksmingam virusui galima pridėti COVID-19 „spyglio“ baltymo geną, bet ne kitus, todėl veikiantis COVID-19 nepagaminamas.

Tokios vakcinos jau sukurtos prieš ŽIV ir Ebola. Nustatyta, jog abi jos saugios naudoti ir dabar tik bandoma, kiek efektyvios. Gyvybingo viruso pagrindu sukurta vakcina prieš adenovirusus JAV armijoje naudojama jau 25 metus.[13] Tokias vakcinas kūrė Johnson & Johnson, CanSino, Oksfordo universitetas ir kiti.

Virusas-nešėjas gali būti arba visiškai gyvybingas virusas (angl. replicating vector) arba daugintis nesugebantis variantas (angl. non-replicating vector).

Nesidauginantis nešėjas redaguoti

Saugiausia jei virusai–nešėjai žmoguje daugintis negali. Tai galima pasiekti pašalinant jiems dalį genomo taip, jog virusai sugebėtų užkrėsti ląstelę, sintetinti savo baltymus bet taip ir nepagamintų naujos kartos. Papildomas saugumas ypač naudingas jei imuninė sistema nusilpusi. Tačiau tokios vakcinos veikia silpniau.[14]. Nesidauginančių virusų pagrindu sukurta vakcina dažnai suteikia atsparumą tik ribotam laikui, ir vienam žmogui paskiepyti tokių virusų reikia šimtus ir tūkstančius kartų daugiau.

Pirmoji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (CanSino Ad5-nCoV) yra nesidauginantis virusas-nešėjas, turintis COVID-19 spyglio geną. Ji sukelia stiprią imuninę reakciją, suteikdama atsparumą COVID-19 per maždaug 28 dienų. Ši reakcija yra gerai juntama: dauguma (apie 83 %) ligonių pirmą savaitę jaučia pakilusią temperatūra, nuovargį, raumenų ir galvos skausmus.[15] 2020 m. liepos mėnesį vakcina buvo naudojama tik kinų armijoje.[4]

Vakcinos kūrimo, gamybos metu tokie negyvybingi virusai auginami transformuotų ląstelių kultūrose. Šioms ląstelėms dirbtinai įkelti kaip tik tie genai, kurie pašalinti iš paties viruso genomo. Virusas gali daugintis ir plisti tik genetiškai transformuotų, ir jokių kitų, ląstelių kultūroje.[16]

Gebantis daugintis nešėjas redaguoti

Virusas-nešėjas gali būti žinomai lengvos ligos virusas - šia liga persergama, tačiau papildomų viruso genų dėka už tai gaunamas atsparumas COVID-19. Gyvybingų nešėjų pagrindu sukurta vakcina paprastai apsaugo visam gyvenimui ir ją paprasčiau naudoti (gali būti tiesiog tabletė).[14] Tai svarbu jei reikia greitai pagaminti daug vakcinos.

Antroji masiniam naudojimui patvirtinta vakcina (Sputnik V) yra visiškai gyvybingas įprastinės slogos virusas kuriam pridėtas koronaviruso „spyglio“ genas.[17] Jos šalutiniai efektai kai kada gali tęstis 42 dienas ir ilgiau.[18].

Viruso baltymai redaguoti

Vakciną galima sukurti tiesiog iš dirbtinai pagamintų viruso baltymų, kurių pakanka imuniniam atsakui sukelti. Vakcina nesukelia ligos, nes tikras virusas susideda iš daugiau komponentų, ne vien iš baltymų. Tokia yra anksčiau sukurta vakcina prieš ŽPV. Tokias vakcinas kūrė Medicago, Doherty Institute ir kiti.

Transformuotos ląstelės redaguoti

Vakcinai pagaminti gali būti panaudotos genetiškai transformuotos mielių ar kitos panašios ląstelės, į kurių genomą įterpti viruso baltymus koduojantys genai. Tokios mielės gamina viruso „spyglių“ baltymus ar jų mažesnius fragmentus. Žinoma taip veikianti vakcina prieš Hepatitą B. Tokias vakcinas kūrė Novavax ir kitos firmos.

Pasyvus imunizavimas redaguoti

Prieš COVID-19 taip pat padeda persirgusiame žmoguje natūraliai atsiradę antikūniai, kuriuos su kraujo plazma galima perkelti kitam žmogui. Skirtingai nuo skiepijimo, tokie antikūniai suteikia atsparumą COVID-19 iškart, galima gydyti ir jau sergančius, tačiau atsparumas trumpalaikis ir daug natūralių antikūnių gauti nėra lengva.[19]

Antikūnius prieš virusą taip pat įmanoma pagaminti dirbtinai (monokloniniai antikūniai).[20] Tokiu vaistu (dabar žinomu kaip regeneronas) buvo gydomas COVID19 susirgęs tuometinis Amerikos prezidentas, Donald Trump.[21] Regeneronas susideda iš dviejų dirbtinių antikūnių. Šis vaistas taip pat patvirtintas masiniam naudojimui bet jo turima nedaug.[21]

Nespecifinės vakcinos redaguoti

Kai kurios vakcinos turi platesnį veikimo spektrą, daugiau nei apsauga nuo ligos, prieš kurią jos buvo sukurtos.[22] Tokios gali būti seniai turima vakcina nuo tuberkuliozės, BCG[23] bei kombinuota raudonukės – tymų – kiaulytės vakcina MMR.[24] Abi jos bandomos.


Biologinė apsauga redaguoti

Tiesioginiam darbui su virusu reikalinga III lygio biologinės saugos laboratorija. Tik šio lygio laboratorijose galima laikyti, kultivuoti ir auginti virusą, taip pat ant jo testuoti.

Potencialios kliūtys redaguoti

Tinkama vakcina turi būti efektyvi ir neturėti rimtų pašalinių efektų. Nuo 2006 iki 2015 m. vos 16,3 % vakcinų galėjo tęsti mokslinius tyrimus I–III fazėse, o 10 % vakcinų buvo kandidatės būti patvirtintomis naudojimui 2020 m.[25] Vakcinų kūrimo praeitis sako, jog 84–90% atvejų nepavyksta.[26]

Vakcinos kaina redaguoti

Efektyvi vakcina gali padėti sustabdyti ligos plitimą, taip pat išsaugoti trilijonus dolerių. 2020 m. gegužės 4 d. PSO surengė televizijos maratoną, kurio metu iš keturiasdešimties šalių buvo surinkta 8 mlrd. JAV dol., kurie buvo skirti pagreitinti vakcinos kūrimo procesui ir užkirsti kelią COVID-19 infekcijai.[27]

Vakcinos prieš kitus koronavirusus redaguoti

Yra sukurta keletas vakcinų, kurios sėkmingai apsaugo naminius gyvūnus nuo koronaviruso: infekcinio bronchito (IBV, infekuoja paukščius), šunų koronaviruso (CCoV, infekuoja šunis) ir kačių koronaviruso (FCoV, infekuoja kates). Iki COVID-19 nebuvo vakcinos nuo bet kokio žmones infekuojančio koronaviruso.

2002–2004 m. SARS epidemijos metu buvo kuriama vakcina, tačiau po 2004 m. nenustačius naujų virusinių infekcijų, vakcinos kūrimas buvo nutrauktas. Tačiau sukurti vakciną neseniai atrastam MERS-CoV (liet. ARRS), vis dar yra vienas iš mokslininkų prioritetų. Šiuo metu prieinama viena vakcina, kuri yra baigusi I fazę, dar 3 kuriamos.

Sąmokslo teorijos redaguoti

Beveik iškart pasirodžius COVID19, įvairiuose socialiniuose tinkluose buvo skleidžiamos kalbos, kad virusas jau žinomas ir vakcina jam seniai sukurta. Šiose kalbose minimi įvairūs patentai, tačiau juose esančios DNR sekos, nors ir panašios, priklauso įvairiems kitiems virusams.[28]

Taip pat skaitykite redaguoti

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Grenfell, Rob; Drew, Trevor (2020-02-17). „Here's Why It's Taking So Long to Develop a Vaccine for the New Coronavirus“. ScienceAlert. Suarchyvuotas originalas 2020-02-28. Nuoroda tikrinta 2020-02-26. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  2. ↑ „COVID-19 vaccine development pipeline (Refresh URL to update)“. Vaccine Centre, London School of Hygiene and Tropical Medicine. 2020-05-11. Nuoroda tikrinta 2020-05-14.
  3. ↑ „COVID-19 vaccine tracker (Choose vaccines tab; updated 2-3x/week)“. Milken Institute. 2020-05-12. Nuoroda tikrinta 2020-05-15.
  4. ↑ 4,0 4,1 https://www.timesnownews.com/health/article/cansino-biologics-covid-19-vaccine-ad5-ncov-gets-nod-for-military-use-in-china/613504
  5. ↑ 5,0 5,1 Meyer, Henry; Arkhipov, Ilya. „Russia Defends First Covid-19 Vaccine as Safe Amid Skepticism“. Bloomberg News. Nuoroda tikrinta 12 August 2020.
  6. ↑ Callaway, Ewen (11 August 2020). „Russia's fast-track coronavirus vaccine draws outrage over safety“. Nature (anglų). doi:10.1038/d41586-020-02386-2. PMID 32782400. Nuoroda tikrinta 11 August 2020. „This is a reckless and foolish decision. Mass vaccination with an improperly tested vaccine is unethical. Any problem with the Russian vaccination campaign would be disastrous both through its negative effects on health, but also because it would further set back the acceptance of vaccines in the population.“
  7. ↑ https://www.pharmaceutical-technology.com/news/sinovac-vaccine-emergency-use/
  8. ↑ 8,0 8,1 8,2 https://www.bbc.com/news/health-51665497
  9. ↑ https://www.fda.gov/news-events/press-announcements/fda-takes-additional-action-fight-against-covid-19-issuing-emergency-use-authorization-second-covid
  10. ↑ 10,0 10,1 10,2 „Different Approaches to a Coronavirus Vaccine“. The New York Times. 2020-06-04. Nuoroda tikrinta 2020-06-04. {{cite web}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba)
  11. ↑ https://directorsblog.nih.gov/2020/05/21/enlisting-monoclonal-antibodies-in-the-fight-against-covid-19/
  12. ↑ DRAFT landscape of COVID-19 candidate vaccines – 5 May 2020 www.who.int [pdf https://www.who.int/blueprint/priority-diseases/key-action/novel-coronavirus-landscape-ncov.pdf]
  13. ↑ Marjorie Robert-Guroff (2007) rašoma On the basis of the established safety record of oral, wild-type Ad4 and Ad7 vaccines, used for over 25 years in the U.S. Military, šaltinyje neparašyta prieš kokius adenovirusus
  14. ↑ 14,0 14,1 Marjorie Robert-Guroff (2007). Replicating and non-replicating viral vectors for vaccine development. Curr Opin Biotechnol. 2007 Dec; 18(6): 546–556. pdf
  15. ↑ Feng-Cai Zhu ir kiti (2020). Safety, tolerability, and immunogenicity of a recombinant adenovirus type-5 vectored COVID-19 vaccine: a dose-escalation, open-label, non-randomised, first-in-human trial. The Lancet, 395 (10240), p. 1845-1854. [1]
  16. ↑ https://biology.stackexchange.com/questions/95275/how-the-vaccine-based-on-non-replicating-viral-vector-is-produced
  17. ↑ „Coronavirus Vaccine Trials Advance in Race for Covid-19 Protection“. Bloomberg News. Nuoroda tikrinta 10 August 2020.
  18. ↑ Вакцина от COVID-19 — в словах чиновников и документах разработчика. Fontanka.ru [2] Archyvuota kopija 2020-08-12 iš Wayback Machine projekto.
  19. ↑ A. Casadevall, L. A. Pirofski: The convalescent sera option for containing COVID-19. In: The Journal of clinical investigation. 2020, doi:10.1172/JCI138003, PMID 32167489.
  20. ↑ J.Hodgson (2020). The pandemic pipeline. Nature, [3]
  21. ↑ 21,0 21,1 https://medicalxpress.com/news/2020-11-regeneron-antibody-treatment-trump.html
  22. ↑ Kleinnijenhuis J, van Crevel R, Netea MG (2015 m. sausio mėn.). „Trained immunity: consequences for the heterologous effects of BCG vaccination“. Transactions of the Royal Society of Tropical Medicine and Hygiene. 109 (1): 29–35. doi:10.1093/trstmh/tru168. PMID 25573107.
  23. ↑ de Vrieze J (2020-03-23). „Can a century-old TB vaccine steel the immune system against the new coronavirus?“. Science. doi:10.1126/science.abb8297. Nuoroda tikrinta 11 April 2020.
  24. ↑ „Measles Vaccine in HCW“. ClinicalTrials.gov. US National Library of Medicine, National Institutes of Health. Nuoroda tikrinta 2020-04-24.
  25. ↑ https://www.bio.org/sites/default/files/legacy/bioorg/docs/Clinical%20Development%20Success%20Rates%202006-2015%20-%20BIO,%20Biomedtracker,%20Amplion%202016.pdf
  26. ↑ Thanh Le T, Andreadakis Z, Kumar A, Gómez Román R, Tollefsen S, Saville M, Mayhew S (9 April 2020). „The COVID-19 vaccine development landscape“. Nature Reviews Drug Discovery. 19 (5): 305–306. doi:10.1038/d41573-020-00073-5. ISSN 1474-1776. PMID 32273591.
  27. ↑ Damon Wake (2020-05-04). „World leaders urge cooperation in vaccine hunt, raise $8 billion“. Yahoo Finance. Nuoroda tikrinta 2020-05-04.
  28. ↑ McDonald J (24 January 2020). „Social Media Posts Spread Bogus Coronavirus Conspiracy Theory“. FactCheck.org. Annenberg Public Policy Center. Suarchyvuota iš originalo 6 February 2020. Nuoroda tikrinta 8 February 2020.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=COVID-19_vakcina&oldid=7204736"