Budelių piliakalnis

Koordinatės

54°55′48.3″ š. pl. 24°41′3.1″ r. ilg. / 54.930083°š. pl. 24.684194°r. ilg.

Vieta

Kaišiadorių rajonas

Seniūnija

Žaslių seniūnija

Aukštis

25-26 m

Plotas

24x13

Naudotas

I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia

Žvalgytas

1921, 1971

Registro Nr.

AR310/23715, 23716, 5028/A302KP ^[1]

Budelių piliakalnis su gyvenviete, Skarbo Kalnas – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23716) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Budelių, Žaslių seniūnija.

Pasiekiamas iš kelio 1802 Kaišiadorys–Stabintiškės–Čiobiškis , ties jo didesniu posūkiu į kairę Savarinės kaime pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, per laukus – 850 m. Nesunkiai randamas kitu keliu, nusileidus į Neries slėnį, nuo kryžkelės ties Budeliais ir Padaliais (stovi kryžius, autobusų stotelė). Nuo čia važiuojama apie 2 km žvyrkeliu palei Nerį prieš srovę (į pietryčius), toliau gruntkeliu. Kalno prieigose į Nerį teka mažas upelis (padėtas rąstų paklotas praėjimui). Nuorodų nėra (2017 m. duomenimis).

Piliakalnis redaguoti

Nuo piliakalnio matomas Neries slėnis

Piliakalnis įrengtas Neries kairiajame krante esančiame kyšulyje, suformuotame dviejų gilių daubų, iš kurių šiaurės vakarine teka Ravo upelis. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 24x13 m dydžio. Vakariniame aikštelės krašte supiltas kūgio formos 6 m aukščio, 30 m pločio pylimas 9,5 m aukščio išoriniu šlaitu, kurio papėdėje iškastas 11 m pločio, 0,5 m gylio griovys. Aikštelės rytiniame gale supiltas 0,7 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 6 m pločio, 2 m gylio griovys. Už šio griovio supiltas 1,5 m aukščio, 11 m pločio antrasis pylimas, kurio išorinis 1,8 m aukščio šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,5 m gylio antrąjį griovį, už jo kyla 0,5 m aukščio, 4 m pločio trečias pylimas. Šoninių šlaitų aukštis – iki 25-26 m.

Aikštelė dirvonuoja, šlaitai užauga atželiančiais krūmais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 105 993 m².

Tyrimai redaguoti

1921 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.^[2] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra 3 ha ploto papėdės gyvenvietė, kurioje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, šlako.

Tautosaka redaguoti

Pasakojama, jog piliakalnio viduje yra paslėptas lobis.

Šaltiniai redaguoti

↑ „Objekto Nr. 5028 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 43-44 (102)

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – KPC A. – F.1. – Ap.1. – B.26. – P.27-34.
Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: A302KP, Budelių piliakalnis su gyvenviete. Vilnius, 1999. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.
Dėl duomenų patikslinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2009-06-10; Nr. KPD-RM-1138;
Apibrėžtų teritorijos ribų planas. 2009-05-04^{[neveikianti nuoroda]}
Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 1, p. 246–247.
Konstantinas Avižonis. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas, 1927. P.18-20.
Zenonas Baubonis. Tvarkomų Bradeliškių (A1239P) Vilniaus r., Budelių (A302K1P) Kaišiadorių r., Mikytų (A467P) Skuodo r., Žuvininkų (A656KP) Šiaulių m. piliakalnių 1999 archeologinių žvalgymų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f. 1, b. 3403.
Mykolas Černiauskas. Kaišiadorių rajono 1977 m. archeologijos paminklų kartografavimo ekspedicijos ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 27, ap. 1, b. 61, p. 11-12.
Vytautas Daugudis. Iš tolimosios praeities. Paparčių ir Žaslių apylinkės. Kaišiadorys, 1997, p. 43.
Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989, t. 1, p. 499.
Adolfas Nezabitauskas. Būdelių piliakalnis. Į komunizmą. 1967-08-05.
Vladas Šaulys. Gražiausias Paneryje. Kultūros barai, 1968, Nr. 4, p. 72.
Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė, I. Tilžė, 1922. P.579-580.
Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 110.
Adolfas Tautavičius. 1971 metų žvalgomosios archeologinės ekspedicijos Kėdainių, Jonavos, Kauno, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Trakų, Švenčionių, Raseinių, Vilniaus rajonuose ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 7, ap. 1, b. 146, p. 26-27.