Braižyba
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Braižyba – disciplina, nagrinėjanti brėžinių braižymo ir jų skaitymo taisykles, viena iš vaizduojamojo meno rūšių. Objekto vaizdas, nubrėžtas pagal tam tikras taisykles braižybos įrankiais, pasirinktu masteliu vad. brėžiniu. Pagal brėžinį galima spręsti apie daikto ar jo dalies sandarą, matmenis bei formą. Be brėžinių negalėtų išsiversti inžinieriai, įv. technikos kūrėjai ir konstruotojai, architektai. Brėžiniu galima vadinti ne tik tam tikrą daikto vaizdą, bet ir kai kurias schemas, vietovių ar patalpų planus ir pan.
Istorija redaguoti
Brėžinių atsiradimas susijęs su tvirtovių, miestų, šventyklų statyba. Iš pradžių jie buvo braižomi ant žemės, prie statybų vietos. Vėliau imta braižyti ant akmens, granito, molinių plokščių.
Iš pradžių vaizdai buvo braižomi ranka, iš akies. Tokiame brėžinyje nebuvo matmenų, todėl apie vaizduojamą daiktą buvo galima spręsti tik apytiksliai. Laikui bėgant brėžiniai tobulėjo. Dabar yra nustatyti tam tikri brėžinių standartai.
Pagrindiniai braižybos reikmenys redaguoti
