Boleslovas II Drąsusis
| Boleslovas II Drąsusis | |
|---|---|
| |
| Piastai | |
| Gimė | 1039 m. |
| Mirė | 1081 m. balandžio 3 d. (~42 metai) |
| Tėvas | Kazimieras I |
| Motina | Marija Dobronega |
| Sutuoktinis (-ė) | Vyšeslava Sviatoslavovna |
| Vaikai | Meška Boleslovičius |
| Lenkijos kunigaikštis | |
| Valdė | 1058 m. – 1076 m. (~18 metų) |
| Pirmtakas | Kazimieras I |
| Įpėdinis | Vladislavas I Hermanas |
 Vikiteka |
Boleslovas II Drąsusis |
Boleslovas II Drąsusis, taip pat žinomas kaip Dosnusis ir Žiaurusis (lenk. Bolesław II Śmiały arba Szczodry, arba Okrutny, lot. Boleslaus; apie 1041 arba 1042 m. – 1081 arba 1082 m. Vengrijoje)[1] – Lenkijos kunigaikštis nuo 1058 iki 1076 ir trečiasis Lenkijos karalius (1076–1079 m.). Jis buvo vyriausiasis Kazimiero I ir Kijevo Rusios princesės Marijos Dobroniegos sūnus.
Boleslovas II laikomas vienu iš gabiausių Piastų valdovų. 1075 m. jis atkūrė Gniezno arkivyskupystę (konsekruota 1064 m.) ir įkūrė Plocko dioceziją. Mogilne (Kujavija), Liubline ir Vroclave įkūrė benediktinų vienuolynus. Boleslovas II taip pat buvo pirmasis Lenkijos monarchas išleidęs tiek savų monetų, kad jos išstūmė ankstesnių Piastų valdovų laikais vyravusias užsienio monetas. Jis įkūrė karališkąsias monetų kalyklas Krokuvoje ir Vroclave.
Pagal kronikininką Galą Anonimą (Gallus Anonymus) jo valdymo metu Boleslovas vadintas largus („dosnusis“, lenk. Szczodry), nes visoje Lenkijoje fundavo daugybę bažnyčių ir vienuolynų. „Drąsiuoju“ (lenk. Śmiały) pirmą kartą vadinamas vėlyvojoje Lenkijos karalių kronikoje.
Gyvenimas redaguoti
Po tėvo Kazimiero mirties 1058 m. vyriausias sūnus Boleslovas II paveldėjo Didžiąją ir Mažąją Lenkiją, taip pat Mazovijos, Pomeranijos ir Silezijos žemes. Jo jaunesnieji broliai Vladislovas Hermanas ir Meška tapo likusių provincijų valdytojais. 1065 m. Meška mirė ir jo žemės atiteko Boleslovui II.
Iš tėvo paveldėjo stabilizuotą šalį; Boleslovas II tęsė jo užsienio politiką apsupti savo valdas sąjungininkiškomis karalystėmis, kad galėtų atsilaikyti prieš Šventosios Romos imperijos ekspansiją iš vakarų. Siekdamas šių tikslų jis vykdė daugybę žygių į užsienį: 1060–1063 m. jis įsiveržė į Vengriją padėti savo dėdei karaliui Belai I paveldėjimo konflikte su jo sūnėnu Šalamonu, remiamu jo sesers vyro Vokietijos karaliaus Henriko IV. Padedamas Lenkijos pajėgų Bela 1061 m. nugalėjo.
Vengrijoje Boleslovas II rėmė anti-imperinę frakciją, tai leido jam pasiekti politinės nepriklausomybės nuo Imperijos, tačiau įtraukė į konfliktą su Imperijos sąjungininke Bohemijos kunigaikštyste. Santykiai su Pšemislidų dinastijos kunigaikščiu Vratislavu II dar pablogėjo, kai jis atsisakė atlikti kasmetinę omažo ceremoniją dėl Silezijos ir kilo čekų kilmingųjų maištas. 1063 m. Boleslovas II apsiautė tuomet Moravijai priklausiusį Hradec nad Moravicí miestelį, tačiau pralaimėjo ir buvo priverstas atsitraukti. Galiausiai santykiai su Vratislavu II iš dalies normalizavosi, kai pastarasis vedė Boleslovo II seserį Svetoslavą.
1063 m. mirė Vengrijos karalius Bela I. Boleslovui II nepavyko apginti savo pusbrolio Gezos I teisių į sostą prieš Henriko IV vokiečių kariuomenę ir Henrikui IV pavyko į sostą pasodinti Šalamoną. 1077 m. Boleslovui dar kartą teko įsitraukti į Vengrijos dinastines kovas ir padėti savo pusbroliui Laslo I. Kelis kartus (1069 m. ir 1077 m.) jam teko kovoti ir dėl iš sosto nuversto giminaičio Iziaslavo I.
Vokiečių karalius Henrikas IV reikalavo Boleslovo II nutraukti tarpusavio siaubiamuosius žygius. Boleslovui atsisakius 1072 Henrikas IV ėmėsi ruoštis dideliam žygiui prieš Lenkiją. Saksų opozicija įtarė, kad tai yra apgaulingas manevras ir 1073 m. sukėlė Saksų sukilimą. Boleslovas II pasinaudojo nauja situacija ir atsisakė atlikti omažą tiek Vokietijos karaliui, tiek Bohemijos kunigaikščiui dėl Silezijos.
1075 m. Boleslova kreipėsi į popiežių Grigalių VII, kuris tų metų balandžio mėnesį atsiuntė savo legatus į Lenkiją, siekdamas sutvarkyti bažnytinius santykius ir, svarbiausia, atkurti Gniezno arkivyskupiją. Popiežiaus sąlygos, kuriomis Boleslovas II 1076 m. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi yra nežinomos.
Boleslovo karinės intervencijos į Kijevo Rusią ir Vengrijos karalystę parodė kokia galinga yra naujoji karalystė.
Šeima redaguoti
Žmona (nuo 1067) – Višeslava. Vaikas nuo tos santuokos:
- Meška (1069–1089)
Nuorodos redaguoti
- ↑ André Vauchez; Richard Barrie Dobson; Michael Lapidge, eds. (2000). „Boleslas II the Bold“. Encyclopedia of the Middle Ages. Routledge. ISBN 978-1-57958-282-1. Nuoroda tikrinta 2010-03-25.
Boleslovas II Drąsusis Gimė: apie 1043 m. Mirė: 1081 m. balandžio 2 ar 3 d.
| ||
| Prieš tai: Kazimieras I |
Lenkijos kunigaikštis Karalius nuo 1076 1058–1079 |
Po to: Vladislavas I Hermanas |