Bobų vasara
Bobų vasara – rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje kas keleri metai pasitaikantis orų atšilimas, susijęs su tuo metu į Lietuvą iš pietų atklystančiu anticiklonu. Oras sušyla iki +20 °C, rytais gausi rasa arba šerkšnas. Tuo metu naktį dirva atšąla dar nedaug, o dieną dirva ir oras įšyla, bet ne per daugiausia.
Bobų vasaros reiškinys būdingas daugeliui šiaurinio pusrutulio šalių, kai nusistovi rudeninis anticiklonas. Bobų vasara paprastai būna po atšalimo, jos metu kartais sužydi vasarą paprastai žydintys augalai. Vienas būdingų bobų vasaros požymių – skraidantys voratinkliai.
Rusijoje bobų vasara (pagal Brokhauzo ir Efrono žodyną) – sausas giedras ruduo rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje, kai ore skraido voratinkliai.
Pavadinimai redaguoti
Bobų vasarą taip (bobų) vadina rytų slavai, lietuviai, vokiečiai (Altweibersommer). Šiaurės Amerikoje toks laikotarpis paprastai vadinamas indėnų vasara (Indian summer). Pirėnuose, Italijoje ir Prancūzijoje – šv. Martyno vasara (it. Estate di San Martino, galis. Veraniño de San Martiño, portug. Verão de São Martinho), Bulgarijoje ir Serbijoje – čigonų vasara, Čekijoje – voratinklių vasara. Latviai išsaugojo seną žodį „atvasara“ – sugrįžusi vasara.
Vienas iš populiarių aiškinimų, kodėl šis metas vadinamas bobų vasara – tai paskutinės metų dienos, kada senos moterys gali pasišildyti saulėkaitoje. Tačiau tautosakininkai ir filologai aiškina, kad bobų vasara susijusi ne su bobomis, o su bobais – taip liaudiškai buvo vadinami didoki vorai, rudenėjančiose pievose mezgantys besiplaikstančius voratinklius.
Susidarymas redaguoti
Šis reiškinys nėra susijęs tik su aukštesnės oro temperatūros grįžimu – svarbus rodiklis yra tam tikra atmosferos cirkuliacija. Virš Azorų salų, esančių Atlanto vandenyno centrinėje dalyje, apie 1500 km į vakarus nuo Portugalijos, įprastai yra anticikloninė (aukšto atmosferos slėgio) sritis. Kai rudenį šio anticiklono šiaurinis gūbrys nusitęsia tiek, kad pasiektų didžiąją Europos dalį, o tuo pačiu ir Lietuvą, iš pietų plūsteli šiltesnis oras ir po rudeninės darganos vėl pasitaiko proga pasimėgauti giedrais ir ramiais orais.
Pirmoje rugsėjo pusėje, meteorologiniu atžvilgiu, bobų vasaros reiškinio negali būti, todėl atėjęs sausų ir šiltų orų laikotarpis laikomas tiesiog vasaros sezono užsitęsimu. Taip pat bobų vasara negalima ir antroje kalendorinio rudens pusėje. Tuo laikotarpiu mūsų regioną pasiekęs Azorų anticiklono gūbrys su šilta oro mase, dėl jau sąlyginai šalto žemės paviršiaus, suformuoja oro temperatūros inversinį sluoksnį, kuriame formuojasi sluoksniniai debesys. Taigi, stebėtojui ant žemės orai būna nebe šilti ir saulėti, o vėsūs ir debesuoti (tačiau be žymesnių kritulių).
Kartais pasitaiko metų, kai rudenį užplūsta šiltų ir gražių orų laikotarpis, tačiau atmosferos cirkuliacija nebūna tipinė ir, meteorologiniu atžvilgiu, bobų vasaros reiškinio konstatuoti negalima. Tokio pobūdžio orų atšilimas dažniausiai būna susijęs ne su Azorų anticiklono gūbriu, o su Šiaurės Rytų Europoje susiformavusiu galingu anticiklonu.
Daugelyje užsienio šalių bobų vasara laikomas bet koks ramių, saulėtų ir šiltų orų laikotarpis atėjęs rudenį iš karto po pirmųjų stiprių šalnų arba vėsių ir darganotų orų laikotarpio.
Laikas ir trukmė redaguoti
Pagal daugiamečius rodiklius išskirti, kada dažniausiai pasitaiko bobų vasara, nėra lengva, kadangi skirtingais metais orų sąlygos būna nevienodos. Įprastai bobų vasara ateina po atvėsimo ir pirmųjų rudens šalnų. Tačiau atskirais metais ji būna ne tuo pačiu metu, gali trukti 1–2 dienas ar net 2–3 savaites. Be to, ji gali būti ne kiekvienais metais. Remiantis 1991–2020 m. laikotarpio duomenimis, dažniausiai bobų vasara Lietuvoje pasitaiko rugsėjo 18 – spalio 10 d., o pati didžiausia tokio reiškinio tikimybė būna rugsėjo trečiąjį dešimtadienį.
Centrinėje Rusijoje bobų vasara prasideda apie rugsėjo 14 d. Kai kur Europoje ir Šiaurės Amerikoje ji prasideda vėliau, rugsėjo pabaigoje ar pirmoje spalio pusėje.