Bitinija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bitinija buvo istorinė sritis, karalystė ir Romos provincija šiaurės vakarų Mažojoje Azijoje, besiribojanti su Propontu, Paflagonija, trakų Bosforu ir Euksine (Juodoji jūra).

Mažosios Azijos istorinis regionas Bitinija (Βιθυνία)
Šalis	šiaurės Turkija
Tautos	bitinai, tinai
Valstybės	Bitinijos karalystė (297-74 m. pr. m. e.)
Miestai	Nikomedija, Nikėja
Eolidė, Bitinija, Kapadokija, Karija, Kilikija, Galatija, Jonija, Likaonija, Likija, Lydija, Myzija, Pamfilija, Paflagonija, Frygija, Pisidija, Pontas, Troada, Kipras

Geografija

Keletas svarbių miestų buvo ant derlingų Proponto (dabar Marmuro jūra) krantų: Nikomedija, Chalkedonas, Cijus, Apamėja. Bitinijai priklauso Nikėjos sritis, garsi Nikėjos credo. Svarbiausi miestai buvo Nikomedija ir Nikėja, varžęsi dėl sostinės vardo.

Pagal Straboną, Bitinija tęsėsi rytuose iki Sangarijaus upės (dabar Sakarija), bet labiau paplitęs dalinimas nutęsia ją iki Partenijaus, skiriančios ją nuo Paflagonijos, taip Bitinijai priskiriant mariandynų teritorijas. Vakaruose ir pietvakariuose nuo Mysijos skiria Rindako upė, o pietuose ribojasi su Frygija, Epiktetu, Galatija.

Bitiniją sudarė kalnai ir miškai, bet turėjo ir slėnių bei derlingų pajūrio krantų. Svarbiausias kalnynas Mysijos Olimpas (2300 m), kurio viršūnės matomos net iš Stambulo (už 113 km). Jos padengtos sniegu didžiąją metų dalį. Kalnynas rytuose tęsiasi apie 160 km nuo Sakarijos iki Paflagonijos. Šis kalnynas yra Anatolijos plokščiakalnio riba. Platus kelias į vakarus iki Bosporo per kalvotas ir miškingas vietas (turkiškai Ağaç Denizi 'medžių vandenynas'). Vakarinis krantas įrėžtas dviejų gilių įlankų, šiaurinės Izmito įlankos (senovėje Astako įlanka) įlendanti 65-80 km į žemyną iki Izmito (senovėje Nikomedija), atskirta 40 km sąsiauriu nuo Juodosios jūros. Antoji, pietinė, Mudanijos ar Gemliko įlanka (Cijaus įlanka), apie 40 km ilgio. Įlankos tolimiausiam gale yra Gemliko miestas (senovėje Cijus) slėnio pradžioje, o tas slėnis siejas su Izniko ežeru, ant kurio kranto buvo Nicėja.

Istorija

XV a. Bitinijos žemėlapis

Prieš Bitinijos karalystę

Pagal senovės autorius (Herodotas, Ksenofonas ir kiti), bitinai kilę iš trakų genties. Yra paliudyta, kad Trakijoje buvo tinų gentis ir dvi artimos bitinų ir tinų gentys tuo pat metu apsistojo gretimose Azijos srityse, iš kur buvo išvarytos ar pavergtos mysų, kaukonų ir kitų mažų genčių, išliko tik mariandynai šiaurės rytuose. Herodotas mini tinus ir bitinus gyvenant šalia, bet ilgainiui pastarieji tapo svarbesni ir davė šaliai vardą. Jie buvo Krezo prijungti prie Lydijos karalystės, kuri buvo užkariauta Persijos (546 m. pr. m. e.) ir buvo priskirti Frygijos satrapui, sudaryto iš visų šalių prie Helesponto ir Bosporo.

Bitinijos karalystė

Dar prieš Aleksandro nukariavimus, bitinai kovojo už nepriklausomybę ir sugebėjo ją išlaikyti valdant dviem princams, Basui ir Zipoitui, pastarasis pasiskelbė karaliumi (basileus) 297 m. pr. m. e. Jo sūnus ir įpėdinis Nikomedas I, Nikomedijos, kuri greit suklestėjo, įkūrėjas. Per jo (apie 278 – apie 255 m. pr. m. e.) ir jo įpėdinių , Prusijo I, Prusijo II ir Nicomedo II (149–91 m. pr. m. e.) valdymą Bitinijos karalystė vaidino žymų vaidmenį tarp mažesnių Anatolijos karalysčių. Bet paskutinis karalius Nikomedas IV neatsilaikė prieš Mitridatą VI iš Ponto ir po to kai Romos senatas sugrąžino jį į sostą, jis testamentu paliko Bitiniją Romos respublikai.

Romos provincija

Kaip Romos provincijos, Bitinijos ribos dažnai keitėsi ir ji dažnai būdavo administraciniais tikslais sujungiama su Pontu: 47 m. pr. m. e. suformuotas administracinis vienetas Bitinija ir Pontas. Taip buvo Trajano laikais, kai Plinėjus Jaunesnysis buvo paskirtas sujungtų provincijų gubernatoriumi (103–105 m.). Dėl tos aplinkybės gauta daug vertingos informacijos apie Romos provincijos valdymą.

Diokletiano III a. pabaigos administracinių reformų metu Bitinija ir Pontas buvo padalintas į 3 provincijas, ir taip atskirta Bitinijos provincija. Bitinija traukė dėmesį dėl strateginės padėties keliuose, vedančiuose prie Dunojaus sienos šiaurėje ir Eufrato pietryčiuose. Kareiviai dažnai žiemodavo Nikomedijoje.