Bielskas

miestas dabartinės Lenkijos teritorijoje

Kitos reikšmės – Bielskas (reikšmės).

Biẽlskas ^[1] (arba Palénkės Biẽlskas, lenk. Bielsk Podlaski) – miestas ir miesto tipo valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Bielsko apskrityje. Miestas įsikūręs Bielsko lygumoje, per miestą teka Bialos upė. Mieste yra Bielsk Podlaski geležinkelio stotis. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW689.

Bielskas lenk. Bielsk Podlaski

Bielsko rotušė

Bielskas 52°46′00″ š. pl. 23°12′00″ r. ilg. / 52.76667°š. pl. 23.20000°r. ilg. / 52.76667; 23.20000 (Bielskas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Bielsko apskritis

Gyventojų (2009)	26 493
Plotas	26,88 km²
Tankumas (2009)	986 žm./km²

Pašto kodas	17-100 iki 17-102
Tinklalapis	www.bielsk-podlaski.pl/
Vikiteka	Bielskas

Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika

Istorija redaguoti

Iki XV a. redaguoti

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.^[2]^[3] Jau II a. prieš mūsų erą šioje vietovėje buvo žmonių gyvenvietė. XI a. įkurta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo parapija. Manoma, kad miestas buvo įkurtas XII a., kai šios vietovės priklausė Kijevo Rusios valstybei. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė paminėta 1253 metais. 1264 m. šiose vietovėse įvyko mūšis tarp jotvingių ir Mazovijos karevių. 1273 m. gyvenvietę užėmė Lietuvos Didysis kunigaikštis Traidenis. Apie 1320 m. gyvenvietė tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės dalimi. 1379 m. gyvenvietę buvo užėmęs Kryžiuočių ordinas. 1382 m. Mazovijos kunigaikštis Janušas I Senasis pasinaudodamas Lietuvos pilietiniu karu užėmė šią gyvenvietę. 1390 m. karalius Jogaila suteikė gyvenvietę Janušui I Senajam.

XV a. redaguoti

1410 m. gyvenvietę vėl buvo užpuolę kryžiuočiai. 1412 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Jogaila. Būdama ant Krokuvos-Gardino kelio gyvenvietė vis sparčiau plėtėsi. 1430 m. įkurta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo parapija. 1440 m. gyvenvietė atiteko kunigaikščiui Boleslavui IV Varšuviečiui. 1440 m. birželio mėnesį gyvenvietėje apsilankė karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo 2,000 žmonių palyda. 1486 m. lapkričio 26 d. gyvenvietėje lankėsi karalius Kazimieras Jogailaitis. 1487 m. gyvenvietėje apsigyveno pirmieji žydai. 1495 m. lapkričio 18 d. karalius Aleksandras Jogailaitis suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises ir Bielsko miesto herbą. 1496 m. rugsėjo 28 d. grįždamas iš Vilniaus mieste apsilankė karalius Aleksandras Jogailaitis.

XVI a. redaguoti

Iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai.^[4]^[5] XVI a. įkurta Bielsko Šv. Archangelo Mykolo parapija ir pastatyta Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė. 1505 m. lapkričio 14 d. mieste lankėsi karalius Aleksandras Jogailaitis. 1506 m. gruodžio 20 d. ir 1509 m. vasario 22-25 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Senasis. 1516 m. įkurta mėsininkų gildija. 1542 m. pastatyta sinagoga. 1549 m. įsikūrė batsiuvių gildija. 1563 m. buvo 830 namų. 1564 m. gegužės 29-liepos 9 d. mieste lankėsi karalius Žygimantas Augustas. 1564 m. liepos 22 d. sudegė miesto pilis. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1569 m. įsikūrę kailininkų gildija, 1571 m. aludarių ir siuvėjų gildijos. 1576 m. buvo 265 amatininkai, iš kurių 63 odadirbiai ir 39 batsiuviai, taip pat buvo 5 vandens malūnai ant Bialos upės. 1591 m. gaisro metu sudegė didelė dalis miesto pastatų, bažnyčia ir ligoninė.

XVII a.-XIX a. redaguoti

Karmelio Kalno bažnyčia

1641 m. įkurtas karmelitų vienuolynas. 1655 m. Švedų tvano metu didelė dalis miesto pastatų buvo sugriauti. 1716 m. pastatyta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo cerkvė. 1779–1781 m. mieste buvo 97 amatininkai. 1783–1784 m. pastatyta Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika. 1784 m. mieste vėl kilo gaisras, po kurio buvo pastatyta Bielsko rotušė, kurios statybas finansavo Izabela Poniatovska. 1789 m. pastatyta Bielsko Šv. Archangelo Mykolo cerkvė. Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1795 m. tapo Bielsko apskrities centru. 1807 m. įkurtos Bielsko žydų kapinės. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. 1831 m. ir 1855 m. mieste siautė cholera. 1873 m. per miestą nutiesta geležinkelio linija Balstogė-Brestas. 1876 m. įkurta Bielsko Viešpaties Prisikėlimo parapija. XIX a. miestas buvo Gardino gubernijos Bielsko apskrities centras.^[6]

XX a.-XXI a. redaguoti

Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1915 m. sudegė geležinkelio stotis. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1920 m. liepos 29 d. miestą užėmė bolševikai. 1920 m. rugpjūčio 20 d. miestą užėmė lenkai. 1923 m. įkurtas Tur Bielsk Podlaski sporto klubas. 1924 m. mieste pradėta įvedinėti elektra. 1925–1928 m. pastatyta mokykla. 1939 m. rugsėjo 15-23 d. miestą buvo užėmęs Trečiasis Reichas. 1939 m. rugsėjo 23 d. miestą perėmė Tarybų Sąjunga, prasidėjo žmonių trėmimai į Sibirą. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Balstogės srities, Bielsko rajonui. 1941 m. birželio 22 d. miestą vėl užėmė Trečiasis Reichas ir iškart buvo įkurtas Bielsko getas. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. 1944 m. liepos 30 d. miestą užėmė Raudonoji armija. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1976 m. įkurta Bielsko Karmelio Kalno parapija. 1984 m. miesto rotušėje įkurtas muziejus. 1989 m. įkurta Bielsko Dievo Gailestingumo parapija. 1990 m. pastatyta Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo cerkvė. 1992–2001 m. pastatyta Bielsko Dievo Gailestingumo bažnyčia. 1998 m. įkurta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos parapija ir Bielsko Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo parapija. 2002 m. įkurta Bielsko Švč. Mergelės Marijos parapija. 2010 m. pastatyta Bielsko Rūpestingosios Dievo Motinos cerkvė.

Geografija redaguoti

Pagal 2002 m. duomenis, miesto plotas buvo 26,88 km², iš kurių:

Neužstatyti plotai 72 %;
Miškai 2 %;
Pastatai ir vandens telkiniai 26 %.

Miestas sudaro 1,94 % visos apskrities ploto.

Gyventojai redaguoti

Pagal 2007 m. gruodžio 31 d. duomenis:

Aprašas	Bendrai		Moterys		Vyrai
Gyventojai	26 577	100	13 775	51,8	12 802	48,2
Plotas	26,88 km²
Gyv. tankumas (gyv./km²)	988,7		512,5		476,3

Tautinė sudėtis redaguoti

2002 m. gyveno 27,115 žmonės:^[7]

Lenkai – 77 % (20,884);
Gudai – 20,6 % (5,602);
Ukrainiečiai – 1,13 % (308);
Kiti – 1,18 % (321).

1921 m. gyveno 4,759 žmonės:^[8]

Žydai – 47 % (2,239);
Lenkai – 40 % (1,904);
Gudai – 10,3 % (491);
Rusai – 2,5 % (120);
Vokiečiai – 0,04 % (2);
Lietuviai – 0,02 % (1);
Čekai – 0,02 % (1);
Rusėnai – 0,02 % (1).

1897 m. gyveno 7,464 žmonės:^[9]

Žydai – 54,4 % (4,064);
Rusai – 20 % (1,499);
Lenkai – 13,4 % (1,006);
Ukrainiečiai – 7,4 % (556);
Gudai – 3,2 % (244);
Vokiečiai – 0,7 % (58);
Totoriai – 0,2 % (15);
Lietuviai – 0,02 % (2);
Kiti – 0,26 % (20).

Žymūs žmonės redaguoti

Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė

Nadzieja Artymowicz – poetė;
Mina Bern – aktorė;
Wojciech Borecki – futbolo treneris;
Janas Klemensas Branickis (1624–1673) – Lenkijos dvaro maršalka, didysis karūnos stalininkas, Bielsko seniūnas;
Stefanas Mikalojus Branickis (1640–1709) – Palenkės vaivada, Bielsko seniūnas;
Jurgis Chodkevičius (1515–1569) – LDK stalininkas, Trakų kaštelionas, Bielsko seniūnas;
Mykolas Danilovičius (1558–1624) – ATR Seimo maršalka, Karūnos didysis iždininkas, Bielsko seniūnas;
Małgorzata Dmitruk – dailininkė;
Lech Feszler – politikas;
Doroteusz Fionik – etnografas;
Ignacijus Fonbergas – chemikas;
Aleksandras Korvinas Gosievskis (?-1639) – ATR seimo maršalka, Lietuvos didysis raštininkas, Bielsko seniūnas;
Albertas Goštautas (1480–1539) – Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada, Bielsko seniūnas;
Mikalojus Kiška (1520–1588) – Palenkės vaivada, Bielsko seniūnas;
Leon Knabit – vienuolis;
Stefan Kamasa – muzikantas;
Martynas Marcelis Giedraitis (?-?) - Bielsko laikytojas
Adamas Kazanovskis (1599–1649) – Lenkijos dvaro maršalka, didysis karūnos stalininkas, Bielsko seniūnas;
Vaitiekus Kločka (?-1514) – Lietuvos krašto maršalka, Kauno seniūnas, Bielsko seniūnas;
Cezary Kosiński – aktorius;
Viktoras Kozlovskis – miškininkas, 1831 m. sukilimo dalyvis;
Józef Lewartowski – Lenkijos komunistinis veikėjas;
Josif Langbard – architektas;
Jerzy Plutowicz – poetas;
Małgorzata Prokopiuk-Kępka – žurnalistė;
Maciej Radel – aktorius;
Jonas Radvila III (1492–1542) – Lietuvos didysis kancleris, Vilniaus vaivada, Bielsko seniūnas;
Dariusz Snarski – boksininkas;
Andrzej Stepaniuk – politikas;
Kamila Stepaniuk – lengvaatletė;
Julian Sztatler – pianistas, aktorius;
Władysław Wysocki – karininkas;
Włodzimierz Zakrzewski dailininkas.

Paminklai redaguoti

Pilies kalnas

Viešpaties Prisikėlimo cerkvė

XIII a. pilies kalnas ant kurio stovėjusioje pilyje buvo planuota pasirašyti Liublino uniją, bet 1564 m. pilis sudegė;
1776 m. Bielsko rotušė;
1641 m. Mergelės Marijos Dangun Žengimo bažnyčia ir karmelitų vienuolynas;
1783 m. Bielsko Mergelės Marijos ir Šv. Mykolo bazilika;
1900 m. medinė klebonija;
XVI a. Bielsko Šv. Mergelės Marijos Gimimo cerkvė;
1716 m. Bielsko Viešpaties Prisikėlimo cerkvė;
1789 m. Bielsko Šv. Archangelo Mykolo cerkvė;
1533 m. Bielsko Šv. Trejybės kapinių cerkvė;
1850 m. Bielsko žydų kapinės;
1859 m. Šv. Vincento ir Pauliaus kapinių koplyčia;
XIX a. smuklė ul. Henryka Sienkiewicza 8 gatvėje;
XV a. miesto gatvių ir pastatų išsidėstymas;
Bielsko kareivių kapinės, ul. Białowieska gatvėje;
XVIII a. medinis namas ul. Dubicze 20 gatvėje.

Šv. Archangelo Mykolo cerkvė
Rotušė
Karmelitų vienuolynas
Karmelitų vienuolynas ir mokykla

Religija redaguoti

Švč. Mergelės Marijos Dangun Žengimo cerkvė

Mieste įsikūręs Bielsk Podlasko stačiatikių dekanatas ir Bielsk Podlasko dekanatas. Miesto pavadinimas naudojamas Varšuvos-Bielsko stačiatikių vyskupijos pavadinime.

Katalikai redaguoti

Stačiatikiai redaguoti

Tarptautinis bendradarbiavimas redaguoti

Galerija redaguoti

Bialos upė
Autobusų stotis
Karmelitų vienuolyno mokykla
Geležinkelio stotis prieš 1915 m.

Šaltiniai redaguoti

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
↑ Bielsk. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 214 psl. (lenk.)
↑ 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
↑ 1921 m. surašymo duomenys (lenk.)
↑ 1897 m. surašymo duomenys (rus.)

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Bielskas&oldid=7216324"