Bestiebė usnis

Bestiebė usnis (Cirsium acaule) – astrinių (Asteraceae) šeimos usnių (Cirsium) genties augalas. Savaime auga Europoje. Dažnas Šiaurės Lietuvoje, kai kur apyretis, o pietiniuose ir pietryčių rajonuose visai nepastebėtas.

Ekologija

Iliustracija iš Flora Batava

Auga pievose, ganyklose, dirvonuose, pamiškėse ir miško aikštelėse.

Žiedai lankomi kamanių, bičių ir kitų vabzdžių. Pašarinės vertės neturi, laikoma ganyklų piktžole.

Biologija

Tai daugiametis, labai dygus medėjantį šakniastiebį turintis augalas. Stiebo neturi, arba jis būna iki 25 cm aukščio. Lapai pailgi, trumpakočiai, plunksniškai suskaldyti, garbanoti, dantyti, dantelių viršūnės dygliškos. Skroteliniai lapai prigludę prie žemės.

Vienas, rečiau du ar trys pailgi, gana stambūs graižai išauga lapų skrotelės viduryje ir retai pakyla virš žemės ant neilgo nesparnuoto stiebelio. Skraistlapiai žali, dygliuoti, išsidėstę keliomis eilėmis, jų viršūnė neretai spalvota. Visi graižo žiedai vamzdiški, juose yra nektaro. Vainikėlis giliai suskaldytas, rausvai violetinis, retai citrinos spalvos ar baltas.

Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Vaisiai – keturbriauniai, pailgi, 3-4 mm ilgio lukštavaisiai su balkšvais, ilgais skristukais iš plunksniškų plaukelių.

• 
  Vaizdas iš viršaus
• 
  Žiedynai
• 
• 
  Vaisiai

Nuorodos

• Bestiebės usnies mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per theplantlist.org Archyvuota kopija 2019-06-27 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
• Bestiebės usnies porūšiai, varietetai ir formos per tropicos.org (anglų k.)

Literatūra

• Vasarą žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Vilnius, Mokslas, 1987, 164 p.
• Enciklopedinė miško knyga, Gediminas Isokas, Vilnius, Mintis, 2001, 313 p. ISBN 5-417-00831-1