Berezniakų piliakalnis
Berezniakų piliakalnis (rus. Березняки) – III a. – V a. įtvirtintas piliakalnis Volgos dešiniajame krante prie Rybinsko, Jaroslavlio sritis.
Tyrimai redaguoti
Piliakalnį 1903 m. tyrė Aleksandras Spicynas, 1934–1935 m. P. Tretjakovas. Piliakalnį juosė griovys, aikštelė buvo aptverta medine siena. Aikštelėje rasta ręstinių keturkampių su atvirais židiniais 0,8–1,6 m aukščio pastatų liekanų, geležinių įmovinių kirvelių, molio svarelių, žalvarinių segių, antkaklių, karolių. Gyventojai vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, palaikė ryšius su Padnieprės ir Baltijos pietryčių kraštų gentimis. Priskiriamas Djakovo kultūrai.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Berezniakų piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 82 psl.
58°02′31″š. pl. 38°53′06″r. ilg. / 58.0418683°š. pl. 38.8850784°r. ilg.
Literatūra redaguoti
- А. Спицын. Новые сведения о городищах дьякова типа. Санкт-Петербург: тип. И. Н. Скороходова, 1905
- Археологические разведки. Сост. А. Спицын, чл. Имп. Археол. комис.; Имп. Археол. комис. Санкт-Петербург: тип. Гл. упр. Уделов, 1908