Beprotybės nasruose

Beprotybės nasruose

PavadinimasIn the Mouth of Madness
Kilmės šalisJAV
RežisieriusJohn Carpenter
Prodiuseris (-iai)Sandy King
Scenaristas (-ai)Michael De Luca
VaidinaSam Neill
Julie Carmen
Jürgen Prochnow
Metai1995
ŽanrasSiaubo
Trukmė95 min.
KalbaAnglų k.
Biudžetas8 mln. USD
IMDb įrašas

Beprotybės nasruose (angl. In the Mouth of Madness) – režisieriaus John Carpenter 1995 m. siaubo filmas.

Beprotybės nasruose yra kosminio siaubo filmas, kurį stipriai įtakojo H. P. Lovecraft kūryba. Filmo pavadinimas yra sudėtas iš dviejų Lovecraft kūrinių pavadinimų: The Shadow Over Innsmouth ir At the Mountains of Madness. Kaip ir Lovecraft kūryboje, labai svarbų vaidmenį siužete užima beprotybė. Filmas prasideda nuo žmogaus psichiatrinėje ligoninėje, pasakojančio savo istoriją – mėgstamas Lovecraft rašymo būdas. Filme rodomose Saterio Keino (Sutter Cane) knygos ištraukose galima pamatyti užuominų į Senuosius (Great Old Ones) – Cthulhu Mythos būtybes.

Jis yra laikomas trečiuoju Carpenterio „Apokalipsės trilogijos“ filmu.

Siužetas redaguoti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Sukčiavimo atvejus tiriantis draudimo agentas Džonas Trentas (John Trent) (Sam Neill) pasamdomas rasti dingusį siaubo rašytoją Saterį Keiną. Keinas, kurio romanai yra perkamiausios knygos pasaulyje, dingo prieš atiduodamas leidyklai savo paskutinės knygos „Beprotybės nasruose“ rankraštį. Trentas įtaria, kad čia tik viešųjų ryšių triukas siekiant dar labiau išpopuliarinti rašytoją. Iš ankstesnių Keino knygos viršelio iškarpų jis sudeda tarsi planą, galimai rodantį į žemėlapiuose nepažymėtą miestelį valstijos šiaurėje. Kartu su leidyklos redaktore Linda Stails (Linda Styles) jis išvyksta ten ieškoti rašytojo, tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėja, jog jo realybė ir yra naujausia Saterio Keino knyga. Šioje knygos realybėje su Trentu susitinka pats rašytojas ir įteikia jam savo rankraštį, kad perduotų jį išleisti „išoriniame pasaulyje“. Keinas paaiškina, kad kuo daugiau žmonių perskaitys knygą, tuo tikroviškesnė taps jo realybė. Agentas bando išvengti „tikros“ realybės virtimo knygos realybe, sudegina rankraštį, tačiau pamažu aiškėja, kad visa tai irgi yra knygos dalis, autorius aprašo ir redaguoja jo veiksmus, kol susitikęs su leidėju Keinas sužino, jog rankraštį jis jam yra perdavęs dar prieš mėnesį. Knyga tampa be galo populiari, pagal ją statomas filmas, o psichologiškai mažiau stabilūs žmonės įsijaučia į knygą ir ima žudyti kitus, kaip knygoje ir aprašyta. Tarp jų patenka ir Džonas Trentas: gatvėje kirviu užmušęs žmogų, jis atsiduria psichiatrinėje ligoninėje. Vieną rytą atsibudęs randa savo vienutės duris išlaužtas ir išėjęs į laisvę sužino, kad įvyko apokalipsė. Didžioji dauguma žmonių „užsikrėtė“ knyga, vieninteliai likę sveiko proto buriasi atskirai ir stengiasi išgyventi. Tuščiomis gatvėmis jis nueina į kino teatrą, kur tuščiai auditorijai nuolat teberodomas filmas „Beprotybės nasruose“ pagal Saterio Keino knygą. Valgydamas spragintus kukurūzus jis stebi filmą apie save patį, t. y. Carpenterio filmo „Beprotybės nasruose“ kino teatre rodomas šitas pats filmas „Beprotybės nasruose“.

Nuorodos ir šaltiniai redaguoti