Baras (Juodkalnija)
Kitos reikšmės – Baras (reikšmės).
Baras (juodkal. Bar, Бар; it. Antivari, Antibari; alb. Tivari) – miestas (13 719 gyv. 2003 m.) Juodkalnijos pakrantėje, Baro opštinos centras, stambus Juodkalnijos jūrų uostas.
| Baras Bar, Бар | |
|---|---|
 
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Juodkalnija
|
| Savivaldybė | Baro opština |
| Įkūrimo data | VI a. |
| meras | Žarko Pavićević |
| Gyventojų | 13 719 |
| Pašto kodas | 85000 |
| Tinklalapis | http://www.bar.co.me |
 Vikiteka |
Baras |
Pavadinimas redaguoti
Juodkalnietiškas miesto pavadinimas yra Baras, o itališkas ir graikiškas – Antibari ir Antivari. Šis pavadinimas siejamas su kitoje Adrijos jūros krante esančiu Italijos miestu Bariu. Antibari reiškia 'esantis priešais Barį'.
Bendra informacija redaguoti
Kaip ir daugelis Juodkalnijos miestų Baras senovėje priklausė įvairioms valstybėms ir kultūroms. Baras yra katalikų Baro arkivyskupijos centras.
Dabar Baras yra Juodkalnijos jūrų vartai, svarbus ekonominis Juodkalnijos centras.
Bare auga vienas seniausių žinomų pasaulio alyvmedžių (Senasis Mirovicos alyvmedis), kuris yra virš 2000 m. amžiaus.
Baras per metus turi apie 270 saulėtų dienų, todėl jis yra vienas saulėčiausių Viduržemio jūros miestų. Saulė ir švelnus klimatas traukia turistus. Baras yra prie 44 km ilgio jūros pakrantės (9 km paplūdimio), o sausumoje – netoli 67 km ilgio Skadaro ežero pakrantės. Tarp ežero ir jūros yra kalnų grandinė, tad tokia Baro padėtis daro jį svarbiu turizmo centru.
Bare yra vienintelis Juodkalnijoje išlikęs akvedukas, statytas XVI–XVII a.
Istorija redaguoti
Manoma, kad VI a. romėnų atstatyta Antipargalo pilis ir X a. minėtas Antibarium yra dabartinis Baris.
Nėra žinoma, kada Duklios kunigaikštystės valdovai pirmą kartą užvaldė Barą, manoma, kad tai įvyko IX a. Daug Duklios valdovų įsikurdavo Bare. Pvz., pirmasis Duklios karalius Michailas I Duklietis, kuris Bare buvo karūnuotas, bei karalius Konstantinas Bodinas, kuris 1089 m. paprašė popiežiaus Bare įkurti arkivyskupiją.
Bizantijos imperija Barį valdė nuo 1166 m. iki 1183 m., kai Stefanas Nemania sugriovė Adrijos pakrantės miestus (Barą taip pat) ir prijungė Zetos kunigaikštystę prie Raškos, kurios didžiuoju županu buvo.
1443–1571 m. regioną valdė Venecija, ir Baras, tada venetų kalba, kuria čia kalbėjo iki XVIII a., vadintas Antivariu, buvo Venecijos Albanijos dalis.
Viduramžiais Baras buvo Pietų Adrijos centras, turėjo savo herbą, vėliavą, statutą, kaldino savo monetas. 1571 m. osmanai Barą užėmė ir valdė jį iki 1878 m. Osmanų valdymo metu Bare tebebuvo katalikų arkivyskupija.
1904 m. radijo telegrafijos pradininkas Džuljelmas Markonis užmezgė ryšį tarp Baro ir Bario Italijos krante.
1941 m. liepos 13 d. Baro apylinkėse prasidėjo sukilimas prieš tuometinę Jugoslaviją okupavusias Vokietiją ir Italiją.
Gyventojai redaguoti
2003 m. Bare gyveno 13 719 gyventojų. Paskutiniais metais gyventojų skaičius kito:
- 1981 m. – 6 742
- 1991 m. – 10 971
- 2003 m. – 13 719
- Etninė sudėtis 2003 m.
| Tautybė | Skaičius | Procentas |
|---|---|---|
| Juodkalniečiai | 19 960 | 44,14% |
| Serbai | 11 218 | 24,81% |
| Albanai | 5 450 | 12,05% |
| Muslimanai | 2 852 | 6,31% |
| Bosniai | 1 026 | 2,27% |
| Kroatai | 268 | 0,59% |
| Čigonai | 50 | 0,11% |
| Kiti | 722 | 1,60% |
| Nenurodė | 1,771 | 3,92% |
| Nėra duomenų | 1,906 | 4,21% |
| Viso | 45 223 | 100% |
Ekonomika redaguoti
Baro ekonomikos simboliai yra Baro uostas, Belgrado-Baro geležinkelis ir Sozinos tunelis.
Baro jūrų uostas turi 3,1 km krantinių, 800 ha kranto teritoriją ir 200 ha akvatoriją. Per metus uostas gali perkrauti 5 mln. tonų krovinių. Esant tokiems uosto pajėgumams, Baryje įsikūrė daug prekybinių ir transporto kompanijų.
1976 m. buvo atidaryta Belgrado-Baro geležinkelio linija, kuria Adrijos pakrantę lengvai pasiekia turistai, linija iš Baro uosto į žemyno gilumą pervežami atplukdyti kroviniai.
Maisto pramonės fabrikas „Primorka“ Bare veikia virš 50 m., spaudžia alyvuogių aliejų ir granatų sultis. Opštinos teritorijoje auga apie 95 tūkst. alyvmedžių ir apie 80 tūkst. apelsinmedžių, mandarininių ir kitokių citrinmedžių. 1937 m. įkurtas subtropinių kultūrų tyrimų centras yra seniausia Juodkalnijos mokslinė įstaiga, ji tyrinėja subtropines kultūras ir aplinkos apsaugą.
Sportas redaguoti
Futbolas redaguoti
- FK Mornar Bar – futbolo klubas;[1]
- OFK Bar – buvęs futbolo klubas;[2]