Bandava

Bandava – kuršių žemė nuo vėlyvojo geležies amžiaus iki XIII a. Žemė buvo Ventos vidurupyje, nuo Abavos intakos abiem pusėmis iki Skrundos ir kairiuoju pavenčiu iki pat Lietuvos sienos, tarp Ventavos, Ceklio, Piemarės, Duvzarės ir Baltijos jūros.

Kuršių žemės

Pirmą kartą žemė minima cistersų vienuolio Balduino Alniečio (popiežiaus pasiuntinio Otono įgaliotinio) 1230 m. gruodžio 28 d. su kuršiais sudarytoje krikšto sutartyje. 1253 m. Kuršo vyskupui pasidalinus su Ordinu žemėmis, du trečdaliai visos Bandavos atiteko Ordinui. Dalybų akte Bandava priskiriama prie gyvenamųjų sričių (terrae inhabitatae) ir jos plote minimos žymesnės iki šių laikų išlikusios gyvenvietės: Kuldyga, Aizputė, Alsunga, Skrunda, Embūtė, Bata, Valtaikiai.

Vėliau rašytiniuose šaltiniuose nebeminima.

Šaltiniai

• Lietuviškoji enciklopedija II t.- Kaunas: Spaudos Fondas, 1934.- p.1703.